Tačiau ministro sūnus iš balos išlipo sausas: Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjų kolegija paskelbė, jog D.Balčytis - nekaltas. Teisėjai geras dvi savaites plušo prie dokumentų, kol priėmė išteisinamąjį nuosprendį daug gramatinių ir rašybos klaidų dariusiam ministro vaikui. Ir pribloškė savo motyvais: D.Balčyčio pasirašytas Panevėžio bendrovės vertinimo aktas yra visai ne dokumentas, o viso labo kažkokiais skaičiais ir duomenimis primargintas popiergalis. Dokumentu jis būtų virtęs tik tada, jei jį būtų pasirašęs vertintojo viršininkas.
Priimdami tokį nuosprendį teisėjai į korupcijos skandalą pakliuvusios LVPA darbuotojams atvėrė puikias galimybes laviruoti tarp savo priimamų sprendimų. Teismas nurodė, kad agentūroje neveikia kontrolės mechanizmas: esą niekas negali pasakyti, kuris D.Balčyčio vertinimas buvo teisingas. Ir dar pridėjo: jeigu aktą pakeitė, tai, vadinasi, teisingas yra antrasis, kuris labiau palankus „Panevėžio melioracijai“.
Ar gali būti elgesys pripažįstamas tik tarnybiniu nusižengimu, kai iš anksto suplanavę LVPA darbuotojai sekmadienį važiuoja į agentūrą ir slapta sukeičia dokumentus?
„Didelį darbą šiandien padarėme, dabar galime sėstis prie stalo“, - po dokumentų sukeitimo telefonu kalbėjo vienas kaltinamųjų. Tačiau Generalinei prokuratūrai nepavyko surinkti įrodymų, kad LVPA darbuotojai už verslo bendrovei palankų projektą būtų gavę atlygį. Tačiau net teismas pripažino: šiuo projektu jie galėjo būti suinteresuoti. Kaip žinia, už „Panevėžio melioracijai“ paramą projektą rengusiai bendrovei užsakovai žadėjo vadinamąjį sėkmės mokestį – daugiau kaip 60 tūkst. litų.
Jeigu D.Balčytis vis dėlto ryšis bylinėtis su Lietuva, o teismas pareigūnų veiksmus pripažintų neteisėtais, kompensaciją mokėtume mes, mokesčių mokėtojai. Tuo labiau, kad teisme girdėjome, kaip D.Balčyčio advokatas siekė nušalinti prokurorą, kuris esą dar ikiteisminio tyrimo metu spaudai išsakė savo nuomonę apie bylą.
Nors ir žinome, kad D.Balčytis padarė „tarnybinį nusižengimą“ ir sukeitė visai ne dokumentus, tačiau, pasak teismo, savo veiksmais nepažemino Lietuvos Respublikos vardo ir ES struktūrinių fondų paramą skirstančios agentūrai nesuteikė neigiamo atspalvio.
LVPA darbuotojų byla atskleidė mūsų valstybės bejėgiškumą. Nė kiek nesikuklindamas agentūroje dirbęs ir dokumentų sukeitimo aferoje dalyvavęs, tačiau taip pat išteisinamąjį nuosprendį išgirdęs vertintojas Paulius Kairys teisme aiškino, kad net apie 80 proc. projektų dėl ES paramos skyrimo buvo koreguojami. „Neneigčiau, kad agentūroje buvo keičiami vertinimai, gal net ir man pačiam teko tai daryti“, - buvęs vertintojas tikino išsaugojęs buvusių savo darbdavių dokumentus, kuriuose jie nurodo, jog jis pateiktiems projektams skyręs per mažai balų.
Todėl iš D.Balčyčio bylą išnagrinėjusio teismo nuosprendžio galima daryti prielaidą, kad vertintojai ateityje galės kiek tik panorėję keisti vertinimuose nurodytus skaičius. Ir tai atveria puikias galimybes parašyti tokį vertinimo balą, kuris ES milijonų prašančiai bendrovei yra palankus arba, jeigu reikia kitiems, – ne.
Generalinė prokuratūra tiria dar vieną bylą, siejamą su LVPA. Kai už grotų buvo uždarytas tuometinis LVPA direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vilčinskas (vienintelis dėl piktnaudžiavimo nuteistas D.Balčyčio byloje), jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo stambiu mastu. Bylos duomenimis, jis iš bendrovių „Investicijų plėtros sprendimai“ ir EKK akcininko Kęstučio Abraičio gavo daugiau kaip pusės milijono litų kyšių. Kauno verslininkas pinigus neva mokėjo už konsultacinėms bendrovėms palankius sprendimus skirstant ES paramą ūkio subjektams.
M.Vilčinskui atlygis galėjo būti mokamas ne tik šiam dirbant LVPA, bet ir vadovaujant Nacionalinės mokėjimo agentūros SAPARD departamentui. Tiesa, didesnė „parama“ M.Vilčinską pasiekė skirstant žemės ūkio objektams skiriamą paramą - po 150 tūkst. litų kasmet. Vos mažesni „otkatai“ - 100 tūkst. litų - jį pasiekdavo skirstant paramą LVPA. Gal todėl šiandien LVPA ES milijoninė parama paskirstoma iki cento?!
Kai D.Balčytį teismas išteisino, finansų ministras suprato, kad jam nepavyks išvengti dar didesnių prielaidų spekuliacijoms ir interpretacijoms sūnaus tema. Antradienį Z.Balčytis pranešė pasitraukiantis iš Finansų ministerijos. Matyt, ministras pajuto, kad teismo motyvai dėl išteisinamojo nuosprendžio sūnui jį pastatė į dar keblesnę padėtį ir jis jau nebeturės jėgų atlaikyti visuomenės spaudimą.
Pabaigai - linksmesnė gaida: - nepaisant išteisintojo statuso, D.Balčytis neatsargiai sugriovė arba bent jau pagadino ne tik savo, bet galbūt ir tėvo karjerą politikoje ir valstybės tarnyboje. Jau nekalbant apie LPVA sėkmę, jeigu galima tokį skandalą pavadinti sėkme - joje daugiau nebedirbs keli susikompromitavę asmenys. Taigi, teisingumas vis tik iš dalies įvykdytas.
Tačiau dar liko aukštesnės instancijos teismas. Jis irgi vykdys teisingumą.