Migruojantis paskui didesnį pinigą, paskui kaimyną, paskui svajonę. Nemokantis kalbos, nežinanti įstatymų. Lengvai apkvailinamas, lengvai išnaudojamas. Darbo kodeksas – labiausiai pasaulyje laužomas įstatymas, nes darbdaviai nebenori jo laikytis, o dirbantieji nebegali jų priversti. Kontrolė minimali.
Daugeliui aišku – situacija blogėja visur. Atvykę į civilizuotas vakarų Europos šalis padirbėti, ne vienas vis dažniau patiria, kad darbo sąlygos čia taip pat nuolat prastėja. Darbdaviai išlempa, nes su išnaudojimu taikstomasi. Dirbantys jau ne vienerius metus kokiam fabrike staiga pastebi, kad vis daugiau įdarbinama „labai darbščių“ naujokų, kurie dirba be pertraukų ilgas darbo valandas. Sąlygos nuolat prastėja, o darbdaviai nepasotinami.
Jaunimą gal vilioja didesnė laisvė – esi nematomas, neatpažįstamas , neteisiamas.
Vakarų visuomenė tolerantiška, gali eit su savo treningais, šlpetėmis , skusta galva ir „Maximos“ maišu centrine Londono gatve, ir būti nematomas – niekas neišvadins kaimiečiu, nes visokių ten pilna. Lietuvoje – Vilniuje, Kaune – gal kas nors nemaloniai nužvelgs ... „Ak, kokie čia žmonės netolerentiški, emigruosiu“. Ir iš viso – užliejo senamiesčio kavinę lietus – „Kokia netvarka! Emigruosiu“.
Žmonės lengvai pasiduoda abejotinai tiesai, kad kitur viskas geriau, nei savo šalyje, nes, nors ir išnaudoja, vis dėlto daugiau moka. Deja, neretai tie didesni pinigai tampa spąstais, ilgainiui pavirstančiais neatitaisoma žala. Kai nebebus sveikatos, nebepadės jokie pinigai
Turėk geležinę sveikatą
Štai kelios istorijos apie darbą Norvegijoje.
Mergina, valanti didžiulio laivo, plaukiojančio tarp Norvegijos ir Vokietijos, kajutes. Kai žmonės linksminasi, kažkokie nematomi žmogiukai jiems gamina maistą, kloja lovas ir valo jų priterštas patalpas. Ji – viena iš aptarnaujančių – pasakoja:
„Dirbame visas savaitės dienas be jokių išeiginių, nors kontraktas laikinas ir negarantuojantis jokių darbo valandų. Susirgau plaučių uždegimu, gulėjau su 40 laipsnių temperatūra. Darbdavys sako: „Gerai, sirk kiek nori, bet už dienas kurias nedirbi, niekas nemokės“. Pasveikau, skambinu ir klausiu, ar bus darbo. Sako: „ Ne, kol sirgai įdarbinom kitą, bet lauk, kai reikės, tave pakviesime“. Jaučiu, kad taip mane baudžia kam sirgau. Viena vadovė man aiškino: „Jei neturi geležinės sveikatos, tai ir būk namie, tavo vietoje dirbs kita, mums nereikia lepių žmonių“. Darbdavys gali viską, o darbuotojas turi džiaugtis kad turi darbą. Štai buvo susitarta, kad šiandien dirbsiu, bet pakeliui į darbą (atsikėliau 6 ryto) staiga skambutis iš darbdavio – nebevažiuok, nebereikia. Už pusiau nuvažiuotą kelią niekas, žinoma, nemokės. Skųsiesi – iš viso negausi darbo. Favoritams, kurių sveikata geležinė ir kurie dirba kaip mašinos, suteikiama privilegija – jie nuolat turi darbą. Nepatenkintieji ir reikalaujantys savo teisių – negaus, nes darbo laukia daugybė, kurie taikstysis su bet kuo“, - kalba mergina, turinti vadybininkės išsilavinimą.
Daug darbo – geri pinigai ar sugadinta sveikata?
Moteris, dirbanti perkraustymo įmonėje, pasakoja: „Be galo džiaugiausi, kad gavau šitą darbą, nes galima uždirbti daug pinigų. Mūsų įmonė perkrausto žmones ar įstaigas į kitas patalpas. Mes ateiname, pakuojame daiktus, vyrai išneša, sukrauna į mašinas perveža ir suneša į kitas patalpas. Mano darbas – supakuoti, o po to iš pagrindų išvalyti visas tuščias patalpas – langus, lubas, sienas – viską. Dirbau labai daug, po 10 ir daugiau valandų kasdieną, net savaitgaliais, ir džiaugiausi kad galiu daug uždirbti. Nes mokėjo už valandas, sekmadienį – dvigubai. Nusipirkome su vyru namą, mokame paskolą. Bet po dviejų metų ėmė labai skaudėti nugarą, gydytojas stubure rado 3 išvaržas. Taigi dabar dirbti nebegaliu, ir tokio darbo tikriausiai niekada nebegalėsiu dirbti. Kalbos neišmokau, dabar nebežinau kaip toliau reikės mokėti paskolą, pajamos labai sumažėjo,“- kalba moteris, jau metus gaunant bedarbio pašalpą.
Ne vienas Norvegijoje padarytas tyrimas rodo, kad užsieniečiai linkę netausoti sveikatos, dirbti labai daug. To pasekmė – rimti sveikatos sutrikimai. Jauni žmonės skundžiasi, kad skauda stuburą, nugarą, pečius, daugelis jaučia visišką išsekimą. Tai ne tik sunkaus fizinio darbo, bet ir didžiulės įtampos ir streso pasekmė .
Lietuviai – trečioje vietoje
Statistika rodo, kad užsieniečiai dvigubai dažniau nei norvegai susižaloja darbe.
Neseniai Norvegijoje paskelbta vieša ataskaita apie traumas ir mirtį darbo vietoje pateikia nelinksmus skaičius. Užsieniečiui žūti darbo vietoje rizika net 2,13 karto didesnė nei norvegui. 33 proc. susižalojimų ištinka statybose, 25 proc. pramonėje (daugiausia žuvies ir mėsos – neatsargiai elgiantis su pjaustymo, malimo ir kt. įrenginiais, paslydus ant drėgnos dangos) ir 14 proc. darbo jėgos nuomos agentūrose.
Kokios priežastys sąlygoja tokius skaičius? Kodėl užsieniečiai labiau rizikuoja darbe savo sveikata ir net gyvybe?
Tyrimas kalba ir apie tai. Kai kam tos tiesos jau seniai žinomos. Kai kam – dar viena proga susimąstyti.
Visų pirma užsieniečiai dirba tokiose profesijose ir darbo vietose, kur daug didesnė susižalojimo rizika – statybose, pramonėje, transporte. Šiose profesijose norvegų jau beveik nebeliko, arba jie užima vadovaujančias pozicijas, t.y. dirba ofise, o ne paprastais darbininkais.
Tyrimas pabrėžia, kad užsieniečiai darbuotojai nelabai paiso savo pačių saugumo: svarbiausia jiems – įtikti darbdaviui. O įtikti tikrai reikia, nes jei nesistengsi – tave pakeis kitu, laukiančiu už durų.
Linksi galva, nors nesupranta
Užsieniečiai dažnai nežino saugumo taisyklių, o jei ir gauna rašytines instrukcijas, jų nesupranta, nes jos būna parašytos jiems nesuprantama kalba arba jie jų išviso neperskaito. Daugelyje darbo vietų saugumo intrukcijos išverstos į rusų kalbą, kaip į vieną pagrindinių pasaulio kalbų. Tikimasi, kad tokias instrukcijas skaitys ir supras visi buvusio Rytų Europos bloko gyventojai. Ar tai realu? Ar skaitys jas lietuvis, kuris gal ir klauso rusiškos muzikos ar supranta rusišką filmą, bet skaityti kirilicą su jam nesuprantamais statybiniais ar kitokiais terminais jis neturės nei noro, nei įgūdžių.
Užsieniečiai kartais nėra tinkamai apmokomi dirbti su būtina darbo įranga, apie darbo vietoje naudojamus chemikalus ir jų kenksmingumą. Kursai, jei ir vyksta, tai vėl ta pačia rusų, lenkų arba anglų kalbomis. Daugeliui pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
O vis dėlto vertėtų bandyti suprasti, išmokti, reikalauti darbo saugos instrukcijų arba apmokymų gerai suprantama kalba. Ta teisė įrašyta į darbo kodeksą. Pagal statistiką net 25 proc. susižalojusių darbe nesuprato vietinės kalbos.
Kat tik nesupyktų šeimininkas
Dauguma užsieniečių sugedus įrangai stengiasi ją patys ir pataisyti, nors tai daryti draudžiama. Betaisant patiems, bet nežinant kai įrenginys funkcionuoja, dažnai įvyksta nelaimė.
Jei kas nors darbe sugenda, vertėtų ne pulti taisyti, o kreiptis į darbdavį ir sulaukti kvalifikuotos pagalbos.
Užsieniečiai dažnai per daug stengiasi – lipa per aukštai ir be apsaugos, eina dirbti ten kur nesaugu, neša per sunkius daiktus - nes „liepia“. Daugelis jaučia, kad darbdavys to iš jų tikisi, nors niekas neliepia to daryti. Dažniausiai to nedarytų joks vietinis darbininkas. Rizika neįvertinama arba į ją numojama ranka. Stengiantis įtikti darbdaviui, nepaisoma savo saugumo. Pavojingas situacija reikėtų numatyti ir niekada nerizikuoti savo sveikata ar gyvybe siekiant įrodyti savo vyriškumą ar koks geras esate darbininkas.
Išsekę darbštieji užsieniečiai
Daugelis užsieniečių gviešiasi dirbti kuo ilgesnes darbo valandas, be išeiginių dienų. Juk taip galima užsidirbti daugiau pinigų. Daugelis dirba pamainomis, kelias savaites intensyviai ir po daug valandų, po to važiuoja ilsėtis namo. Toks darbas yra išekinantis, žmogus pats to nepastebėdamas pervargsta, pasidaro nebe toks atidus, todėl lengviau įvyksta nelaimingi atsitikimai. Noras uždirbti kuo daugiau gali baigtis ir tragedija.
Daug daugiau susižaloja tų užsieniečių, kurie dirba su terminuotomis sutartimis arba per įdarbinimo agentūras. Nes jei sutartis teminuota, dirbi tik iki tos datos, kuri jame įrašyta. Labai nepašokinėsi, jei kažko reikalausi – sutarties nepratęs. Agentūra taip pat negarantuoja darbo valandų, todėl tik besitengiantiems ir neproblematiškiems darbininkams darbą siūlo, o kažko reikalaujantiems – sėdėk ir lauk.
Susižeidei? Važiuok namo.
Ataskaitoje pateiktas pasakojimas : „Užsienietis darbininkas nukrito iš antro aukšto į pirmą nuo nestabilių kopėčių. Susižeidė ranką, alkūnę ir čiurną, viskas ištino ir skaudėjo. Kitą dieną susisiekė su darbdaviu, jam buvo pasakyta laukti kol praeis. Darbdavys liepė į gydytoją nesikreipti. Sveikata dar pablogėjo, ir kai darbuotojas po dienos vėl kalbėjosi su darbdaviu, išgirdo : „Gali važiuoti atgal į savo šalį ir gydytis. Čia pas gydytoją neik“.
Vis dėlto susižalojus darbe reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Gydytojai turi užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kad susižalojimas įvyko darbe. Tai labai svarbu, nes tik tokiu atveju bus įmanoma gauti kompensacijas, jei sveikatos būklė komplikuotusi, žmogus liktų nedarbingas trumpesniam ar ilgesniam laikui.
Patys norvegai ironiškai sako: „Švarūs, sunkiai dirbantys, mokantys mokesčius ir sveiki darbininkai, kurie spėja išvažiuoti namo, prieš susirgdami, tapdami seni ir neįgalūs – o taip, tokie darbininkai Norvegijai reikalingi!“ („Dagens nærigsliv“, 2012 m, rugpjūčio 2 d.)
Tyrimas rodo, kad užsieniečiai neretai nežino savo teisų, todėl yra visiškai priklausomi nuo darbavio. Šiuo metu Norvegijoje dirbančių užsieniečių ya apie pusę milijono. Jų skaičius per vienerius metus (t.y. nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 metų spalio mėn) išaugo net 30 procentų. Konkurencija žiaurėja, darbo sąlygos prastėja. Mūsų uždavinys – išlikti kunkuliuojančioje Europos darbo rinkoje, kur jau nebėra taip saugu kaip anksčiau.
Visą ataskaitą galima perskaityti čia. Aštuntame puslapyje pateikta statistinė lentelė pagal susižalojusių užsieniečių tautybę (lietuviai – treti).