Mūsų jau nestebina, kad Kyjivo neremia ir įvairius Europos Sąjungos (ES) bei NATO paramos sprendimus vetuoja Viktoro Orbano Vengrija.
Prie jos pamažu jungiasi naujosios po rinkimų atėjusios Slovakijos ir Nyderlandų vyriausybės. Yra ženklų, kad jiems pritaria ir Bulgarija, kurios prezidentas atsisakė siųsti šarvuočius. Tačiau ypač didelį nerimą sukėlė olandai, kai po 13 metų buvimo valdžioje dėl nesutarimų migracijos klausimais pašalino Marko Ruttės vyriausybę ir išsirinko Geerto Wilderso kraštutinius dešiniuosius, kurių koalicinis kabinetas pažadėjo „nevykdyti jokios politikos, kuri pažeistų Nyderlandų įstatymus ar konstituciją“.
Kitaip sakant, jie kopijuoja V. Orbano politikos kryptį, pasisakydami ne tik prieš islamiškąją imigraciją, bet ir prieš paramą Ukrainai. Vešlia šukuosena išsiskiriantis G. Wildersas (ne tik dėl jos jis vadinamas „mažuoju Trumpu“) ne tik yra „Nexit“ – Nyderlandų išstojimo iš ES – šalininkas, bet ir V. Putino politikos gerbėjas, Maskvos kritiką pavadinęs „isteriška rusofobija“.
Jis prieštarauja naikintuvų F-16 perdavimui Ukrainai bei apskritai paramai ukrainiečiams „olandų gyvenimo gerovės sąskaita“. Reikšminga detalė: 60-metis G. Wildersas 2016 m. buvo nuteistas už diskriminaciją, kai per rinkimų kampanijos mitingą pavadino marokiečius „šiukšlėmis“, o islamą – „atsilikusios kultūros ideologija“. Po Krymo aneksijos Maskvoje jis bičiuliškai apsikabino V. Putiną...
Bet šįkart pasisukime veidu į artimesnius kaimynus – į Lenkiją. Kol ten valdžios piramidėje viešpatauja visiškas chaosas, pasienyje su Ukraina dedasi sunkiai suprantami dalykai: prisidengdami pasipriešinimu „grūdų invazijai“, lenkų ūkininkai, o paskui juos ir tolimųjų pervežimų vairuotojai ėmė blokuoti sienos kirtimo kelius, todėl sutriko ne tik humanitarinės pagalbos tiekimas Ukrainai, bet ir karinių ešelonų judėjimas.
O ką daro Lenkijos vyriausybė? Ji toliau diskutuoja apie šalies ateitį prezidentiniame Belvederio rūmų korpuse, gurkšnoja „Belvedere vodka“ ir svarsto, ar ilgai išsilaikys Mateuszo Morawieckio vyriausybė.
Po spalį vykusių rinkimų jam sudaryti kabinetą pavedė prezidentas Andrzejus Duda. Bet politologai tvirtina, kad Seime patvirtinti šią mažumos vyriausybę šansų nedaug, nes visos opozicinės partijos pasirašė koalicijos susitarimą, kad į jokias derybas dėl balsų parlamente su juo tikrai neis. Vadinasi, M. Morawieckio vyriausybė egzistuos tik porą savaičių.
Kitaip sakant, gruodžio 11 diena bus paskutinė, kai M. Morawieckis galės pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Paskui vyks antras balsavimas dėl naujos Donaldo Tusko vyriausybės, kuri, kaip skelbiama, jau yra visiškai suformuota ir pasirengusi perimti valdžios vadžias. Tuomet D. Tuskas dar suspėtų nuvažiuoti į ES vadovų tarybos posėdį, į kurį paprastai vyksta premjeras, o ne prezidentas.
Mes esame rašę apie keistą M. Morawieckio poziciją „kresų“ atžvilgiu, medaliais apkabinėjant Lietuvos vietos lenkų lyderius ir šlovinant jų autonomizacijos idėjas. Jis taip pat skatino kovoti su kiek išpūsta ukrainietiškų „grūdų invazija“ ir labiau paisyti pragmatinių Lenkijos ekonominių bei verslo interesų.
Kitaip sakant, dainelė ta pati kaip V. Orbano ar Donaldo Trumpo: savi interesai aukščiau visko, o nuo karo kenčianti Ukraina tegul pasirūpina savimi. Arba, kaip girdisi iš ne vieno Vakarų politiko, Kyjivas tesėda už derybų stalo su V. Putinu, palikdamas jam tai, ką tas prisigrobė...
Vėlgi kai ką reiškianti detalė: Rusija nuo metų vidurio daugiau nei padvigubino grūdų eksportą į ES šalis. Pagrindinės Europos Sąjungoje rusiškų grūdų importuotojos šiemet liepos–lapkričio mėnesiais buvo Ispanija (40 proc. viso šio importo į bendriją), Italija (35 proc.) ir Belgija (17 proc.). Įdomu, kad į šio sąrašo penketą pateko ir Latvija: per 11 šių metų mėnesių per Latvijos pasienio kontrolės punktus iš Rusijos įvežta 382,8 tūkst. tonų maistinių grūdų, iš jų 61,9 tūkst. tonų – vien per lapkritį.
Dar pridurkime kitą faktą: ne be reikalo Baltųjų rūmų biudžeto vadovė pirmadienį perspėjo JAV Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos bus pakirstos mūšio lauke.
Kongresas kitų metų biudžete nepatvirtino didelio masto pagalbos Ukrainai paketo. Lapkričio pradžioje pranešta, kad bus perduotas 425 mln. JAV dolerių „likutis“ iš viso pernai vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą, patvirtinto 44 mlrd. JAV dolerių paramos paketo.
Tiesa, kaip pranešė „Politico“, JAV Senato daugumos lyderis demokratas Chuckas Schumeris planavo gruodžio 4 d. surengti balsavimą dėl prezidento Joe Bideno prašymo suteikti milijardinę paramą Ukrainai ir Izraeliui, bet respublikonai mano, kad didžiąją lėšų dalį reikia skirti šalies sienų saugumui.
Dar pridursiu kitą ne mažiau svarbų faktą: stringa ir ES finansinė parama Ukrainai, dėl kurios 4 metų laikotarpiu Kyjivui bus skirta 50 mlrd. eurų. Kol kas visa ES parama Ukrainai ir ukrainiečiams nuo karo pradžios siekia apie 85 mlrd. eurų.
Grįžtant prie mūsų artimiausių kaimynų Rytų Europoje, reiktų pabrėžti Lietuvos vaidmenį remiant Ukrainą. Iš tiesų, pagal galimybes jis didelis. Štai ir pirmadienį Vilniuje pasirašyta sutartis, pagal kurią Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) solidarumo fondui, skirtam Ukrainos atstatymui.
Bet mažėjant dėmesiui karui Ukrainoje, štai ką verta pastebėti: Vilnius, besididžiuodamasis, kad yra vienas aktyviausių Kyjivo šalininkų, nieko nedaro, kad kaimynai lenkai kuo greičiau pašalintų visas pagalbos ukrainiečiams kliūtis pasienyje.
Kas gi trukdo mūsų Prezidentui imtis ryžtingų žingsnių paveikti nors ir laikiną Lenkijos vyriausybę, kad ši įvestų tvarką visame 526 km ilgio sienos su Ukraina ruože? Juk buvę vieni uoliausių ukrainiečių rėmėjų lenkai dabar virto rimtu trukdžiu. O tai tiesioginė parama Rusijos agresoriui.
