VŽ rašo, kad 36 proc. Lietuvos įmonių sąnaudų mažinimą laiko strategija, padedančia įveikti ekonominę sumaištį ir nuosmukį, rodo kreditų valdymo grupės „Intrum“ apklausa. Panašią tendenciją „Intrum“ tyrimas „European Payments Report 2023“ atskleidžia ir Europoje: nuo 2021 m. bendrovių, norinčių mažinti atlyginimus, dalis padidėjo nuo 28 proc. iki 37 proc..
Mūsų valdžia kaip maldą jau dešimtmečius kartoja „būtina skatinti eksportą“. Taip, būtina, tačiau niekas nekartoja kaip maldos „būtina skatinti vidaus vartojimą“, nes kitaip smulkūs ir vidutiniai verslai, orientuoti į vidaus vartojimą, greitai bus įrašyti į Raudonąją knygą, kaip nykstančios rūšys. Mažas šeimos viešbutis, kepyklėlė ar ūkininkas pats nieko neeksportuos. Niekada. Jis tik gali parduoti pas jį atėjusiam pirkėjui, tačiau nepajėgs konkuruoti ir su tarptautiniais tinklais kainomis bei akcijomis. Tik kokybe ir aptarnavimu ir – išsilaikyti, jei bus pakankamai pirkėjų.
Su eksporto skatinimu kaip ir viskas aišku – pasirašėm sutartį dėl žaliavos tiekimo, tarkim, į Dubajų, gamykloms kokia nors forma skyrėm paramą, ir pieno miltai ar taburetės į ten plaukia konteineriais. Liūdniau su vidaus vartojimu. Įkalbėti žmogų vietoj vieno duonos kepalo valgyti keturis sunkoka. O dar jei žmogus pusę metų dirba Skandinavijos silkių fabrike, tai, tikėtina, su tokiais paskatinimais išvis bėda.
„Mažėjanti infliacija gali tapti nemaloniu siurprizu prie kylančių kainų įpratusioms ir savo iššūkius kainų pakėlimu sprendusioms įmonėms, tad šiais metais galime sulaukti kiek didesnio bankrotų skaičiaus ir, atitinkamai, aukštesnio nedarbo lygio“, – tikino Žygimantas Mauricas, „Luminor“ ekonomistas, kurio duomenimis, senos statybos butai jau pigo 5 proc.
Kaip skatinti vietinį vartojimą, kai gyventojai kuo toliau, tuo labiau skursta? Teisingai – atsivežti vartotojų iš kitur. Ir šiame fronte turime gerų žinių.
Išeitį puikiai parodė „Rammstein“ koncertas – gigantiški renginiai pritraukia ne tik vietinius lankytojus, bet ir užsieniečius.
„Buvo labai daug svečių ir iš Vokietijos, ir šiaip užsieniečių pilnas miestas. Visi buvo atvykę anksčiau, tai restoranai pilni. Bent jau tą dieną ir dieną prieš tai tikrai labai jautėsi pagyvėjimas mieste“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.
Vilniuje, Vingio parke, vyko grandiozinis vokiečių grupės „Rammstein“ koncertas. Manoma, kad jame dalyvavo apie 40 tūkst. žmonių.
Taip pat gegužės 19–21 dienomis Kaune vyko Eurolygos finalinis ketvertas. Keturios stipriausios Europos krepšinio komandos grūmėsi dėl čempionų titulo – „Monaco“, „Barcelona“, „Real“ ir „Olympiacos“. Čempionų titulą iškovojo Madrido „Real“ klubas.
Liepą Vilniuje laukia NATO susitikimas. Vėl tūkstančiai keliautojų ir pareigūnų, kurie pas mus paliks pinigų.
Pernai, pasak Valstybinės duomenų agentūros, Lietuvoje lankėsi virš milijono turistų, kiekvienas išleido po 810,4 euro. Palyginimui, vien „Rammstein“, kaip skaičiuojama neoficialiai, sutraukė virš 10 tūkst. užsieniečių.
Yra ir daugiau gerų žinių. Vokietijos pensininkams tenykštės draudimo bendrovės kompensuos gydymą ir sveikatinimąsi pas mus. Tai vėl tūkstančiai naujų keliautojų, kurie atveš eurų.
Tačiau turizmo specifika tokia, kad pats verslas čia nepajėgus vienas nuolat sukurti tokio dydžio renginių, kurie pritrauktų dešimtis tūkstančių keliautojų. Tam reikalinga aiški valstybės pozicija ir įdirbis, kad Lietuvoje vyktų viskas, – nuo sporto renginių iki koncertų, ir šalis būtų ne ES užkampis, o bent jau daugmaž padoriai pasiekiama lėktuvais ir traukiniais.
Reikalinga ir tradicinių patrauklių renginių įvairovė. Vienas fotografas, dirbęs didžiausioms užsienio naujienų agentūroms, atviravo, kad visos agentūros prašydavo vaizdų iš kadaise Trakuose vykusių tualetų stumdymo varžybų, nes jos buvo unikalios. Niekur kitur tokių nevyko ir šalį garsino labiau nei mokami tekstai prabangiuose angliškuose leidiniuose. Be to, parodymas pagrindinėse žinių laidose nieko nekainuodavo – pačios redakcijos norėjo šios istorijos.
Paskui finansavimas ir noras jas rengti baigėsi. Kaip ir didžiųjų agentūrų susidomėjimas.
Vėl, jei grįšim prie to, kaip skatinti vidaus vartojimą, – dažnai reikia ne pinigų ir gražių kalbų, o tiesiog idėjos ir disciplinos, kad kasmet nerašytume naujos brangios strategijos, kaip gyvensime 2074 m., o tiesiog palaikytume ir puoselėtume tai, kas pasiteisino, ir kurtume naujus renginius bei įvykius.
Pasikartosiu, tai atneša pinigų visai valstybei ir paprastai kainuoja labai nedaug. Jei tik yra noro ir užsidegimo.
Ar galima gyventi iš turizmo? Yra dvi versijos. Galima paklausti Palangos verslininkų ir išgirsti versiją, kad tokių blogų metų kaip šie dar nebuvo, ir galima paklausti turkų, kurie atsakys, kiek naujų viešbučių pastato kasmet.
Jei manote, kad „Rammstein“ privilioti 10 tūkst. turistų mažai, padauginkite tai iš 20, kiek realu sutraukti per įvairius didžiulius renginius Lietuvoje, kaip kadaise kalbėta kaip konferencijų turizmą ir pan., ir gausite papildomus tūkstančius darbo vietų, kur gerai mokama.
Sakote, nėra kam dirbti? Paprastai tuo nesiskundžia įmonės, mokančios patrauklius atlyginimus.
Autorius feisbuke.
