Čia valstybės biudžeto lėšos, kurias bus kam įsisavinti ir paskirstyti. Kaip rodo statistika, gerėja ir paprastų piliečių gyvenimas, nors ir ne taip sparčiai, kaip rašoma statistinėse ataskaitose.
Tačiau realybė vis labiau nebesutampa su kai kurių sektorių atstovų pasisakymais apie augimą ir vis augsiančius pardavimus. Šie sektoriai tiesiog buksuoja, nors dar pernai, kainoms spėriai šuoliuojant į viršų, ten greitai galėjo uždirbti ir rizikuoti nepabijojęs paprastas mirtingasis.
Prieškrizinis lygis
Pavyzdžiui būstas, kur ikikrizinio bumo pamokos buvo primirštos ir keletą metų iš eilės investuotojai ir vystytojai skaičavo pelną. Kainos pernai netgi pasivijo ikikrizines.
Uždarbio schema buvo paprasta. Pagal įstatymą, norint pirkti butą reikia bent 15 proc. savi pinigai, likusius galima skolintis. Per porą metų dėl menkų palūkanų ir būsto brangimo gudriausieji lengvai uždirbdavo 30–40 proc. Ratas sukosi sparčiai, nes be žmonių, kuriems reikia buto tiesiog tam, kad jie turėtų kur gyventi, į rinką plūstelėjo investuotojai – piliečiai, perkantys šiuos objektus uždarbiui – trumpalaikei arba ilgalaikei nuomai.
Tačiau dabar vaizdas kiek pakito. Sausis vangiausias per penkerius metus. Vystytojų planuose dvigubai daugiau naujų projektų nei galima parduoti per metus ir pastaroji tendencija tęsiasi jau keletą mėnesių. Perkama lėčiau, statoma sparčiau.
Baigtų statyti butų skaičius vnt.
Socialiniuose tinkluose nuo to laiko, kai medžiai dar buvo su lapais, o į lauką buvo galima eiti vien tik su švarku, sukasi tie patys skelbimai: „populiariausiame kotedžų kvartale parduodami du paskutiniai būstai.“
Kol kas dar veikia ypatingai žemų kredito palūkanų magija ir viltis, kad „pensijos vis tiek negausiu, tai pirksiu butą nuomai“. Tačiau trumpalaikės nuomos rinka persisotino ir nuomos kainos ridenasi žemyn.
Nepadeda net tai, kad turistų Lietuvoje nuolat daugėja. Ilgalaikės nuomos rinka taip pat pripildyta, ypatingai Vilniuje, į kurį ilgai buvo koncentruoti NT vystytojų ir investuotojų žvilgsniai. Dabar juda ir Kaunas, tačiau bumas čia gali būti tik tuo atveju, jei realiai pradės veikti naujos gamyklos su tūkstančiais darbo vietų.
Rinką pristabdo ir tai, kad pernai įsigaliojo keletas ribojimų ir mokesčių – sumažėjo riba, nuo kurios už gyvenamosios paskirties būstą reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį, iš paskolų rinkos praktiškai išstumti emigrantai.
Nuo griūties palaiko viltys, kad viskas bus gerai ir ekonomika kils, atlyginimai, gyventojų skaičius didės. Tačiau šiame fronte vėlgi ne viskas šviesu. Infliacija, kuri maitina biudžetą, nes kylant kainoms didėja PVM surinkimas, menkina perkamąją galią.
Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Tado Povilausko, pernai vidutinis metinis darbo užmokestis augimas siekė 8,2 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008-ųjų, tačiau realus atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, per metus augo tik 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais. Be to, Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus nuo kitų metų pradžios daliai gyventojų atlyginimai turėtų automatiškai padidėti, o kitai daliai – tūkstančiams žmonių – sumažėti.
Lėčiau nei 2016 m.
Verta atkreipti dėmesį į žodžius „lėčiau nei 2016 metais“. Nors analitikai kol kas būsto rinkai neprognozuoja katastrofos, ar drastiškų pokyčių, jie pasako ne viską.
„Būsto rinka Lietuvoje išgyvena pakilimą, bet ne perkaitimą, nors gyventojų įsiskolinimų lygis yra žemas, o būsto portfelio plėtra – sveika“, – sako „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji tęsia savo mintį.
„2014-2015 m. rinkoje vyravo savomis lėšomis įsigyjamo būsto sandoriai, nemažą gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkėjų dalį sudarė investuotojai, susivilioję nuomos rinkos žadėta grąža. Šiandien matome visiškai kitokią situaciją. Investuotojai apsipirko, jų gretos stipriai praretėjo prisisotinus nuomos rinkai - būsto nuoma nebebrangsta, o kai kur ir pinga“, - komentare sako analitikė, kuri stebisi plėtotojų optimizmu.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atlikta 40-ies statybos projektų vystytojų apklausa parodė, kad 37 proc. apklaustųjų patraukliausiu investicijoms šiemet laiko gyvenamojo nekilnojamojo turto segmentą.
Taip manančiųjų, palyginti su 2017 m., padaugėjo 5 proc. punktais, o palyginti su 2016 m. - net 9 proc. punktais. Per didelis vystytojų optimizmas ir nepamatuota būsto pasiūlos injekcija gali reikšmingai išbalansuoti naujos statybos būsto rinkos segmentą ir stumtelėti rinką į traukimosi fazę.
Tačiau kol kas plačiai nekomentuojamas kitas skaičius, kurį paskelbė Statistikos departamentas – nors vystytojai stato ir siūlo vis daugiau, pati rinka jau traukiasi. Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti pernai buvo skirta 870 mln. eurų, arba beveik 6 proc. mažiau nei 2016-aisiais.
Investicijos į gyvenamuosius namus
tūkst. eurų
Kainų kritimas ne naujiena
Priminsiu, kad pasiūla, lyginant su tais pačiais 2016 m. išaugo.
Ne, tai nėra griūtis. Netgi pernykštis investicijų į būstą rodiklis, lyginant su, tarkime, 2013 m., praktiškai artimas rekordui. Horizonte kol kas nešmėžuoja pasiūlymai „imk du už vieno kainą“, tačiau plika akimi matosi, kad parduoti būstą užtrunka sunkiau ir ilgiau.
Gali būti, kad tiesiog sulauksime normalios ne pardavėjų, bet pirkėjų rinkos, kuri galbūt pagaliau atitiks statistinę perkamąją galią. Kol kas. Jei gyventojų investicijos nedidės – o taip gali nutikti, nes investuotojų, kaip pripažįsta patys bankininkai – jau sumažėjo, galima ir kainų korekcija.
Beje, Lietuvoje butų kainos po krizės, bent Vilniuje, jau yra mažėję. Tik apie tai niekas nekalba. Net jei jos sumenktų dabar, tai nebūtų niekuo išskirtinis nutikimas.
Būsto kainų pokyčiai proc.
Vilniaus m. Kita šalies teritorija
Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.