Kaip ir kažkur už sofos kvanksintis kompiuteris, pranešantis apie naujus elektroninius laiškus ir pranešimus. Palauks, kada nors. Yra svarbesnių reikalų.
„Dar neskaičiau,“ – nieko nebešokiruoja toks atsakymas, kai trečiadienį paklausi apie pirmadienį išsiųstą tarnybinį laišką.
Nekalbame apie darbus, kurių nuotoliniu būdu nenuveiksi, – žiūrėdamas į telefoną kitame pasaulio krašte negalėsi dirbti maisto išvežiotoju ar virėju vietos restorane.
Tačiau hipsterių pamėgtam nuotoliniam gyvenimui, kurį jie su malonumu iškeitė į tokias biuro pagundas kaip beribiai nemokami vaisiai, po truputį ateina pabaiga.
Vis daugiau technologijų ir kitų kompanijų, net ir besipriešinant darbuotojams, nurodo grįžti į biurus. Į biurus grįžti darbuotojams nurodė „Apple“, „Citigroup“, „Disney“, „Goldman Sachs“, „Google“, „JPMorgan“, „Salesforce“, „Starbucks“, „Tesla“ „Twitter“, „Uber“ ir kitos JAV kompanijos. Jos dar maloningai žada hibridinį modelį, kai dalį laiko galima praleisti ne biure. Tačiau Elonas Muskas nebuvo toks maloningas ir tiesiog informavo, kad arba eini prie darbo stalo, arba lauk. Labai nepolitkorektiškas pasirinkimas, neatsižvelgta į darbuotojų, dirbančių paplūdimyje ant šezlongo, emocines būsenas.
Personalo paieškos ir atrankos sprendimų įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė patikina, kad ir Lietuvoje vyksta pokyčių. Dabar darbuotojai ir darbdaviai šalyje prioritetą teikia mišriam darbui.
„Pastaruoju metu pastebime darbdavių pastangas grąžinti darbuotojus į biurą. To priežastys – daugiausia organizacinės: tikimasi didesnio darbuotojų įsitraukimo, sklandesnio bendradarbiavimo, taip pat tebėra savo darbuotojais nepasitikinčių vadovų, kurie darbo procesą nori matyti savo akimis. Visgi ypač populiarus išlieka mišrus darbo modelis, kuomet darbuotojui leidžiama rinktis, kur dirbti“, – sako V. Jakutė.
Įdomiausia, kad nenutiko nieko išskirtinio, tiesiog darbdaviai, kurie džiaugėsi, jog galės sutaupyti, nes nereikės pirkti kavos ir nuomoti biurų, suprato: trūkumų toks verslo modelis turi ne ką mažiau nei privalumų. Nuostoliai dažnai didesni nei sutaupytos išlaidos už biuro nuomą ir nemokamą kavą.
Sprendimų yra, tačiau jie gana komplikuoti – užduočių organizavimo ir iškeltų tikslų įgyvendinimo kontrolės mechanizmus taip pat turi kažkas prižiūrėti. Tai reiškia, kad vadovams jie atims kur kas daugiau laiko. Be to, ne viską gali formalizuoti ir aprašyti kiekvieną kartą taip, kad tiksliai suprastų kiekvienas. Perduoti nurodymus žodžiu su būtinomis detalėmis dažnai paprasčiau ir aiškiau, nei surašyti elektroniniu laišku.
Nuotoliniai darbuotojai turi mažiau galimybių perimti žinias, patirtis iš kitų kolegų, – patirtis dažnai perimama neformaliu būdu susitikimuose, per pertraukėles ar tiesiog stebint kitų žmonių darbą.
Net ir „Amazon“ vadovas savo laiške darbuotojams pademonstravo šališkumą – pabrėžė, kad komandos paprastai būna labiau įsitraukusios, kai dažniau matosi gyvai: „Yra kažkas tokio, ką suteikia tik buvimas vienas su kitu, galėjimas pasižiūrėti į akis ir pamatyti, kad jie visiškai įsitraukę į tai, apie ką diskutuojama ir kas sieja žmones tarpusavyje. Komandos dažnai randa būdų, kaip greičiau padaryti sunkius ir komplikuotus pasirinkimus, kai jos susėda ir tai suplanuoja kambaryje.“
Bėgant laikui krenta produktyvumas – persimetimas keliomis frazėmis su kolega iš gretimo skyriaus ar bendri pietūs suteikia kur kas daugiau naudos įmonei, nes pasikeičiama informacija, kurios būtinai reikia, užmezgami kontaktai, nei begaliniai posėdžiai nuotoliniu būdu, kuriuose dalis žmonių tiesiog tvarko savo reikalus, o užduotis stengiasi atlikti kuo formaliau.
Tai žmogiška – kai nėra kontrolės ir tą pačią algą gali gauti už mažesnį valandų kiekį, tą ir darysi.
Visuotinė kontrolė reali, tačiau ar ji neatima per daug resursų ir dėmesio, o kartu ir brangiai kainuojančių vadovų darbo valandų – kitas klausimas. Be to, socialinio faktoriaus, mini komandų, lyderystės, įmonės tradicijų ir subkultūros nepavyks suformuoti nuotolinių pasitarimų ir tarnybinių elektroninių laiškų srauto metodais.
Plačiau apie trūkumus ir privalumus galite skaityti čia. Taip, tekstas mokamas. https://www.delfi.lt/login/verslas/karjera/imones-liepia-darbuotojams-grizti-i-biura-pilasi-raudos-ir-peticijos-ar-darbas-is-namu-nepasiteisino.d?id=92637917
Autorius feisbuke.
