Tiesa, dar visai neseniai, po eilinio kritimo, tas pats bitkoinas kainavo 6 tūkst. JAV dolerių ir laimingieji, kurie jį pirko tada ir pardavė naujai atėjusiems, gyvena ir vargo nemato. Tačiau kol kas šios laimingos istorijos baigėsi.
Žinau, bendra istorija kur kas sudėtingesnė, painesnė ir pelningesnė ar nuostolingesnė, nelygu, iš kurios pusės pažiūrėsi. Tačiau gera žinia ta, kad bitkoino ir kitų kriptovaliutų burbulas bliūkšta. Ne, nesakau, kad baigėsi ir jos keliaus į istorijos šiukšlyną kaip tulpių svogūnėliai Nyderlanduose, kai iš investicinės priemonės – už reikiamu virusu užkrėstą svogūnėlį, iš kurio išaugdavo keistos tulpės, buvo galima nusipirkti namą – jie vėl tapo tiesiog eilinėmis gėlėmis. Gėlyno puošmena, bet ne investicine spekuliacine priemone. Kriptovaliutos taip pat gali rasti savo nišą ir virsti normalia mokėjimo ar investicine priemone. Ar taip nutiks, pamatysime gana greitai.
Taigi, kas gi gero bitkoino ir kitų kriptovaliutų saulėlydyje? Gerai tai, kad pasaulis pradeda grįžti į normalios, ne burbulinės, ekonomikos, palaikomos tik spausdintais pinigais ir nepamatuotais lūkesčiais, vėžes. Kriptovaliutos – tarsi nekaltas žaisliukas, kuris lyg ir niekam nekenkia, tačiau iš tiesų suryja gigantiškus resursus. Tą pajusite kiekvieną kartą įkvėpdami – dar neseniai didelė šioms valiutoms kasti reikalingos elektros energijos dalis buvo pagaminama anglimi kūrenamose elektrinėse, o bendru energijos vartojimu kasėjai galėjo varžytis su nedidelėmis valstybėmis.
Ar toks gigantiškas resursų naudojimas sukūrė kokią nors vertę, realių produktų, pagerino žmonių (ne spekuliantų) gyvenimą? Ne. Dėl to gerai, kad išteklius bus galima panaudoti realiai ekonomikai, nes energija šiais laikais – aukso vertės.
Tą jau pajuto ir kai kurie sektoriai.
Pasaulyje vien birželį 177 technologijų startuoliai atleido 16 tūkstančių darbuotojų, palyginimui – gegužę apie atleidimus paskelbė 75 įmonės, atleidimų skaičius buvo panašus, rodo layoffs.fyi renkami duomenys. Tik per pandemijos pradžią regėti didesni skaičiai, kai 2020 m. balandį atleista 26,6 tūkst. darbuotojų iš 269 įmonių.
Dar niūresni „TrueUp“ duomenys, rodantys, kad birželį 26 tūkstančiai technologijų specialistų buvo paveikti pokyčių, – gegužę tokių buvo 20 tūkstančių. Vidutinės technologijų kompanijos akcijos nuo per metus pasiektų aukštumų atpigusios 65,5 procento.
Kapitalo rinkas krečiantis nuosmukis į atleidimus konvertuojasi visuose technologijų sektoriuose: ir finansinių technologijų, ir mobilumo, žaidimų, kriptografinio turto ar kitur. Įmonės stengiasi susimažinti išlaidas: vienos atleidžia dalį komandų, kitos išlaidų mažinimą įgyvendina visuose departamentuose, tačiau tik nedaugelis komentuoja savo sprendimus, vertina techcrunch.com.
Pastaruoju metu apie atleidimus pranešė elektromobilių gamintoja „Tesla“ – tai palies 200 su autopiloto sistemomis dirbusių darbuotojų. O dar anksčiau įmonės savininkas Elonas Muskas įmonės vadovams teigė, kad darbuotojų skaičių įmonėje reikia sumažinti 10-ia procentų, skelbia „The Verge“. „Tesla“ uždarė ir biurą Kalifornijoje, kur dirbo minėti darbuotojai. Iš viso bendrovėje pernai metų pabaigoje dirbo 99,3 tūkstančio darbuotojų.
Nors visi šie procesai skaudūs, tačiau taip tiesiog bliūkšta burbulai ir darbas vėl tampa vertybe, nes pigių ir nemokamų pinigų nebėra. Dalis žmonių tuo jau buvo įtikėję, kaip ir įtikėję tuo, jog akcijų rinkos ir bankai sukurti tam, kad pasirūpintų jų gerove ir nerūpestingu gyvenimu. Dabar, kaip ir per kiekvieną krizę, prasideda euforijos pabaiga, ir tai gerai, nes leis iš naujo „užsikurti“ ekonomikai, kuri per ilgai buvo palaikoma dirbtinai.
