Kitaip tariant – auka kalta, kad netyli, vaitoja prievartaujama, ir turi dvasios prievartaujama pasipriešinti. O prievartautojas, agresorius? Nereikėjo erzinti...
Tokio neerzinimo pasekmė – Gruzija iki šiol nepakviesta į NATO, neturi narystės veiksmų plano, nors seniai jo nusipelnė savo užsiangažavimu mūsų bendroms vertybėms – laisvei, demokratijai, solidarumui.
Tautos pasitikėjimą pelnęs prezidentas Michailas Saakašvilis pavasarį perspėjo, kad Vakarų neryžtingumą pakviesti Gruziją į NATO rusai įvertins kaip silpnumą ir signalą tvarkytis Kaukaze „po svojemu“. Taip ir įvyko. Lietuviai buvo vieni iš nedaugelio, kurie suprato, ką sako gruzinai. Deja, ir mūsų neišgirdo.
Nuosekli Lietuvos diplomatinė pozicija rūpintis Gruzija kaip savu interesu privalo būti stiprinama. Pagirtinas atidumas Tbilisio reikalams, pademonstruotas skubia užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno ir ministerijos sekretoriaus Laimono Talat-Kelpšos misija į Tbilisį turi būti tęsiamas – įskaitant pastangas Briuselyje, Vašingtone ir kuo skubesnį naujojo ambasadoriaus Mečio Laurinkaus atvykimą į agresiją patiriančią šalį.
Lietuvius ir gruzinus sieja ne vien formalus, „valdiškas“ ryšys. Abipusė simpatija gyvavo dar sovietmečiu, kai, pasak vieno Tbilisyje sutikto gruzino, „rusams atrodė, kad Lietuva yra tarybinė, bet tik ne lietuviams“. Dabar esame jiems kelrodis pavyzdys, kaip galime išlaikyti stuburą santykiuose su Maskva ir būti užtikrinti ES ir NATO teikiamomis saugumo garantijomis. O Gruzija dažnam lietuviui yra tautinės savimonės, širdingumo ir savigarbos simbolis.
Dešimtys Lietuvos jaunuolių, surengę Gruziją palaikantį piketą prie Rusijos ambasados, solidarumo skambučiai į Gruziją ir jos ambasadą Vilniuje, solidarumo peticijos internete, pagaliau raginimai gerti „Boržomį“ ir gruzinišką vyną rodo, kad simpatija laisvę mylinčiai tautai nėra pramanyta Daukanto aikštėje ar Tumo-Vaižganto gatvėje.
Jeigu kas dar to nesupranta, karas Gruzijoje nėra vien jos ir rusų reikalas. Jei Maskva nebus sustabdyta, ji suvoks tai kaip ženklą, jog gali tvarkytis kaip tinkama bet kur, kur gyvena jos vadinamieji „piliečiai“ – paso su dvigalviu ereliu turėtojai. Gal pas mus jų ir nedaug, bet Latvijoje, Estijoje – sočiai.
Gaila, neatsirado, kas pagamintų nuostabiai gražių Gruzijos vėliavėlių – esu tikras, dažnas lietuvis ją šiomis dienomis iškeltų ant savo automobilio šalia lietuviškos trispalvės. Aš šiandien keliu Gruzijos vėliavą savo balkone. Už jos ir mūsų laisvę.