Ko gero, kaip tarnaujančios lyderystės atstovė pirma į galvą ateina Motina Teresė. Tarnystė kitiems asocijuojasi su askeze, auka. Tačiau tarnaujanti lyderystė – nėra jokia auka. Atvirkščiai – tai dovana. Paaiškinsiu kodėl.
Tarnaujantys lyderiai aiškiai įvardija – kitaip negalėjau, tai buvo mano gilus vidinis poreikis tarnauti kitiems. Dirbdamas kitus darbus jaučiausi blogai. Todėl tarnystė man – išsipildymas, savirealizacija, o ne auka.
Kas yra tarnaujantys lyderiai? Atsidavę tautai politikai. Tikintiesiems tarnaujantys kunigai. Mokytojai, kurie pasišventę darbui ir mokiniams ugdo juos ir augina. Tai gali būti ir organizacijų vadovai, kurie kitų interesą iškelia aukščiau savojo, darbuotojų gerovę ir brandą mato kaip svarbiausia tikslą. Žinoma, lyderis turi tarnauti išmintingai – ne paikinti sekėjus, o grūdinti.
Tarnaujančio lyderio tikslas – ne susirinkti „like“, ne uždirbti milijoną, ne galia ir ne produkto sukūrimas. Į tokį darbą einu kaip į misiją – kad vaikai, gyventojai, įmonės darbuotojai būtų stiprios, laimingos, savarankiškos ir laisvos asmenybės. Ir, tiesą sakant, belieka tik pavydėti – taip aiški šiam žmogui gyvenimo kryptis, tokia akivaizdi prasmė ir priežastis, kodėl kas rytą keliuosi.
Kodėl kyla klausimas, ar dar šioje žemėje yra vietos tarnaujančiai lyderystei?
Visų pirma, dėl pasikeitusių vertybių. Šiandien dominuojančios vertybės – galia ir sėkmė. Jei nori daryti įtaką, turi būti galingas: politinių-ekonominių neramumų akivaizdoje grįžta charizmos reikšmė, turi rodyti jėgą, jei nori, kad su tavimi kalbėtų politiniai ir verslo lyderiai. Sėkmė irgi turi būti pademonstruota vaizdingais rezultato įrodymais (statiniai, simboliai, produktai, prabanga), patiktukais socialiniuose tinkluose, viešinamomis istorijomis, garsiu sekėjų pritarimu. Kuklumas, atsidavimas ir santūrumas – tradicinės tarnaujančio lyderio savybės – šiandien visiškai nepaklausios ir galbūt net, sakyčiau, nesuprantamos.
Pati tarnaujančios lyderystės idėja sako, kad kitam turiu padėti augti, stiprėti, tarsi tarnaujanti lyderystė skirta silpnesniam. Ar yra dabar silpnų? Pripažinkime, jų labai mažai. Šiandieniame pasaulyje matuojamės galias, individualumą. Pastarasis taip išaukštintas, kad tarnystė ir dėl šios priežasties yra praradusi aktualumą. Tarnystė bendruomenės interesą visuomet iškels aukščiau individualaus. Nors skatinu kitų ūgtį, ieškau sprendimo, kuriame visi kartu būtume stipresni.
Dažnai girdžiu klausimą, ar Volodimiras Zelenskis – tarnaujantis lyderis. Taip, jis tarnauja savo tautai, tačiau jo galia bent jau šiandien visgi kyla ne iš tarnystės, o iš charizmos. Tarnaujanti lyderystė skleidžiasi visą gyvenimą, kaip misija. Reikia ilgų metų, kad suprastume, kas iš tiesų yra ir buvo tarnaujantis lyderis.
Šiandien aktuali tokia lyderystė, kuri kiekvieno reikšmingumą sujungia. Ir, ko gero, tai yra pasidalytoji lyderystė – tai toks kitų vedimo būdas, kuriame kiekvienas galime būti lyderiu.
