Bėgant metams šie, tiek autorių ir žiūrovų laiko suryjantys, viražai atrodo kaip piešiniai ant smėlio. Ritmiška laiko banga juos vėl negailestingai nuplauna. Kas lieka? Lieka apyaktyviai sekėjai ir netolimoje jų atminties kertelėje užsilikusi mintis, kad šis veikėjas gal ir ne iš kelmo spirtas. Kalbant apie žiūrovus – šie ištikimi, tik jei reguliariai penimi naujienomis ir įrašais. Vos praalkę ima dairytis naujų sėkmės herojų, o jūs nugrimztate užmarštin. Neliūdėkite. Tokios žaidimo taisyklės.
Vis dėlto, ką ši sėkmė iš tiesų rodo arba koks jos tikslas? Nors širdį glostantis populiarumas ir gali tuomkart pasaldinti gyvenimą, pagrindinis jo tikslas – pinigai. Jei esi menininkas, sieki, kad pirktų tavo kūrinius. Jei visuomenės veikėjas – kad kviestų į renginius už pinigus. Jei televizijos laidų vedėjas – žiūrovų ir naudingesnio kontrakto. Darbo rinkos veikėjas trokšta geresnių darbo pasiūlymų. Aukšto lygio vadovo akiratyje – valdybos narių postai. Visais atvejais įtaką siekiama konvertuoti į pinigus.
Populiarumas, pasiekimai ar pinigai – tai bandymas įrėžti ryškų (vaizduotėje gal net ir amžiną) pėdsaką žmonijos istorijoje. Paneigti žmogiškąjį ribotumą, laikinumą ir vienatvę. Saugumo paieškos.
Už kokius pinigus galime nusipirkti saugumą 2024-aisiais? Deja, vienkartiniai patiktukai ir sekėjų armija saugumo nesuteiks. Atvirkščiai – didins priklausomybę, skatins nertis iš kailio. Klimpsite taip, kad akimirką suabejosite, ar dar savo gyvenimą gyvenate, o gal jau dirbate kitų lūkesčiams tenkinti. Saugumas gyvena širdyje. Įsitaiso jis ten iš santykių, iš darnos, iš meilės. Gali gyventi ir iš vilties ir tikėjimo.
Viską nuodugniai apsvarstę, 2024-ųjų valiuta skelbkime paprastumą. Kai užtenka, kiek turi. Kai džiaugiesi tuo, kas užgyventa. Kai pažvelgi į artimųjų veidus, ir ramu. Nenori nė kiek, kad jie pasikeistų. Kai pažiūrėjęs į veidrodį sutinki besišypsančias akis, jokių priekaištų.
Net neabejoju, žinau (!), tuoj kas primins, kad konkurencija – pasaulio pažangos variklis. Kad besimėgaujant (pseudo)saugumu, tuoj tavęs neliks. Ką ten tavęs, tavo miesto, valstybės. Tad marš į rungtynes, į konkurencinę kovą! Saugumui priešingas nerimas akina progresui.
Ir vis tik paprastumas neprieštarauja toliaregiškumui. O gal net atvirkščiai – jį papildo. Kas adekvačiai save priima, suvokia savo vertę (nei menkindamas, nei aukštindamas save), tas savo rankose laiko likimą – nebereikia švaistyti energijos bandant patikti kitiems, tvirtinant sėkmę svetimais išoriniais patiktukais, renkant apdovanojimus ar maskuojant menamus trūkumus.
Ir tiesą sakant, tyrimų duomenimis, būdamas kuklus, labiau patiksite kitiems, nes būsite autentiškas, patikimas, sąžiningas, priimantis, šalia jūsų žmonės jausis vertinami, puoselėsite ilgametę draugystę. Be to, kuklūs žmonės labiau orientuojasi į ilgalaikį tikslą, o ne trumpalaikę, emocija paremtą sėkmę (Crocker & Park, 2004). Nuosekliai siekdami didelių tikslų stipriname esamas ir įgyjame naujas kompetencijas, kurios tampa ilgaamžiu turtu, didinančiu laimės, pasitenkinimo ir asmeninės vertės pojūtį. Galų gale, nustatytas teigiamas kuklumo poveikis dvasinei, psichinei ir fizinei sveikatai. To ir palinkėkime 2024-aisiais!
