Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas irgi perspėjo Europą, kad sankcijos dėl branduolinės iraniečių programos būtų priešiškas veiksmas, kuris keltų grėsmę Teherano santykiams su europiečiais. Sakydamas kalbą šiaurinės Mazandarano provincijos sostinėje Saryje, M. Ahmadinejadas pareiškė, kad Europa siekia sužlugdyti branduolinę Irano programą, o ne užtikrinti, kad ji būtų taiki. Prezidento kalbą transliavo valstybinė televizija.
Iranas nuolat linkęs elgtis arogantiškai, tarkime, viešai ir nuolat abejodamas tuo, kas Vakaruose laikoma akivaizdžiu dalyku. Jo valdžia patvirtino ketinimą surengti tarptautinę konferenciją klausimu, ar iš tikrųjų būta holokausto, kurį Irano prezidentas anksčiau yra pavadinęs mitu.
Konferencija vyks gruodžio 10–11 d. Teherane. Irano užsienio ministerija paskelbė, kad joje dalyvaus daugiau kaip 60 intelektualų ir tyrėjų iš 30 šalių. Renginyje planuojama aptarti ir dabartinę palestiniečių padėtį.
Pasak Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojo Manouchehrano Mohammadžio, iki šiol niekas neatsakė į M. Ahmadinejado klausimą, ar iš tikrųjų buvo įvykis, vadinamas holokaustu. Irano pareigūnai tvirtina, kad žydų kančios per Antrąjį pasaulinį karą perdedamos kitų tautų aukų sąskaita. Kadangi Iranas jame nedalyvavo, jis turįs išsiaiškinti ir galįs būti neutraliu vertintoju. Skelbiama, kad į renginį ketina atvykti net rabinų, bus ir Didžiosios Britanijos atstovų. M. Mohammadis atmetė nuomonę, kad konferencija paskatins antisemitizmą, kuris, pasak jo, yra Vakarų reiškinys. Viceministras tokį pareiškimą pagrindė tuo, kad Irane yra 25 tūkst. žydų bendruomenė.
Žydų spaudą gerokai suglumino pranešimai apie galimą britų dalyvavimą kontroversiškoje konferencijoje, juo labiau kad prieš metus Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas atmetė bet kokią tokio renginio galimybę ir pavadino idėją šokiruojančia, gėdinga ir kvaila. Iranas tada atsakė tuo, kad pakvietė britų premjerą į konferenciją asmeniškai.
Izraelio žiniasklaidai nepavyko išsiaiškinti, kas konkrečiai iš britų vyks į konferenciją Teherane ir ar apskritai kas nors planuoja tą daryti. Šalies užsienio reikalų ministerija atsiribojo nuo renginio, o britų organizacijos „Holocaust Educational Trust“ atstovė Karen Polock pareiškė, kad holokausto faktą kvestionuojanti valstybinė konferencija ne tik kelia nerimą, bet yra didžiulis įžeidimas visiems jį pergyvenusiems ir jo aukų artimiesiems.
Tačiau neatrodo, kad Iranui dabar kas galėtų kelti didesnį nerimą. Situacija Artimuosiuose Rytuose keičiasi gal net jo naudai. JAV Senate trečiadienį didžiule balsų persvara Amerikos gynybos sekretoriumi patvirtintas Robertas Gatesas, antradienį svarstomas Senato ginkluotųjų pajėgų komitete, pasakė, kad JAV galėtų pulti Iraną tik nesant kitos išeities. Pasak jo, pirmiausia Amerika turi panaudoti diplomatiją ir dirbti su sąjungininkais, kad būtų išspręstos Irano keliamos problemos.
Vis dėlto komiteto nariams paklausus apie branduolinę Irano programą, R. Gatesas pareiškė, kad Iranas mėgina įsigyti branduolinį ginklą ir tos šalies lyderiai meluoja tvirtindami, esą jų programa taiki. Jis sakė nesantis tikras, kad Iranas pultų tokiais ginklais Izraelį, nes pačiam Iranui pavojus būtų labai didelis. Be to, pridūrė, kad Amerika negali užtikrinti Izraelio, jog branduolinės Irano atakos nebus.
Spaudoje rašoma, kad Baltųjų rūmų politiką vis labiau lemia vadinamieji Respublikonų partijos pragmatikai, vienu iš kurių laikomas ir naujasis Amerikos gynybos sekretorius. Jie tiki kompromisų galia, o savo tikslų siekia remdamiesi užkulisiniais susitarimais ir nevengdami daryti nuolaidų.
Tikėtina, kad, siekdama kuo neskausmingiau išvesti savo karius iš Irako, Amerika gali mėginti į politinį Artimųjų Rytų žaidimą įtraukti Iraną ir Siriją ir spausti Izraelį daryti nuolaidų palestiniečiams ir arabų valstybėms. Žydų spaudoje jau pasirodė pranešimų, esą JAV ragina pasitraukti Izraelį iš Golano aukštumų.
Įtakingas politologas, buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas valstybės saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis britų dienraštyje „The Financial Times“ konstatuoja, kad užsitęsusi amerikiečių okupacija Irake jau padidino geopolitinę Irano įtaką regione. Z. Brzezinskio teigimu, kuo greičiau JAV išves savo kariškius iš Irako, tuo greičiau šios šalies vadovybė galės kartu su kaimyninėmis šalimis, taigi ir su Iranu, mėginti stabilizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose. Be to, Vašingtonas vis dėlto turi būti pasirengęs visapusiškoms deryboms su Iranu.
„Užsienio įvykių komentaras“ – darbo dienomis 17.55 val. (kart. 6.55 val.).