Minėti duomenys apie žmonių patirtus šalutinius vakcinų poveikius ir po vakcinacijos ištikusias mirtis paimti iš „EudraVigilance“ duombazės. Tai – sistema, skirta registruoti įtariamus šalutinius vaistų poveikius. Sistemos duombazėje galima rasti informaciją apie visas šiuo metu Europos Sąjungoje registruotas vakcinas nuo COVID-19.
Detaliose ataskaitose pateikiami duomenys apie visus registruotus sutrikimus. Tikrinant kiekvieną sutrikimą atskirai galima rasti informaciją apie tai, kiek minėtų užregistruotų įvykių baigėsi mirtimi. Taip pat – kokio amžiaus žmonės daugiausia patyrė vienus ar kitus, įtariama, su preparatu susijusius sutrikimus.
Tačiau „EudraVigilance“ ataskaitų nereikėtų interpretuoti, kaip fakto, kad visi sistemoje užregistruoti įvykiai priežastiniu ryšiu yra susiję su vakcinų poveikiu. Per šią sistemą surenkami žmonių pateikti duomenys, tačiau tam, kad susisieti vieną ar kitą pasireiškusį negalavimą su vakcinos poveikiu būtinas išsamus specialistų vertinimas. Taigi, teisinga būtų sakyti, kad sistemoje pateikti duomenys apie po vakcinacijos ištikusius poveikius, nesiejant, kad jie įvyko dėl vakcinos kaltės.
Ta pati informacija nurodoma ir Europos medicinos agentūros (EMA) pranešime spaudai, paviešintame startavus pranešimo apie šalutinius vaistų poveikius sistemai. Jame rašoma: „Apie įtariamus šalutinius poveikius praneša pacientai, vartotojai ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Šie pranešimai nurodo įtariamus, bet nebūtinai patvirtintus šalutinius poveikius. Jie gali būti nesusiję su vaistais ir vaistų nenulemti“.
Panašios į „EudraVigilance“ spontaniškų pranešimų apie vaistų šalutinius poveikius sistemos egzistuoja daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje naudojamasi vadinama „geltonų kortelių“ sistema, JAV gyventojai naudojasi „VAERS“. Gyventojų pranešimai apie galimus šalutinius vaistų poveikius padeda įvertinti farmacijos produktų saugumą, atidžiau tirti galimas reakcijas į vieną ar kitą vaistą.
Svarbu pažymėti tai, kad visos šiuo metu EMA patvirtintos naudoti vakcinos nuo COVID-19 yra saugios žmonėms. Jų saugumas buvo įrodytas klinikinių bandymų metu, administruojant vakcinas dideliam skaičiui savanorių. Pavyzdžiui, vien „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos bandymuose dalyvavo daugiau nei 43 tūkst. žmonių, iš kurių maždaug pusei buvo suleista placebo, o kitai pusei – vakcinos nuo COVID-19. Vėliau vakcinos poveikis ir efektyvumas tirtas lyginant šių dviejų grupių duomenis.
Išvados: remiantis šia informacija, „Melo detektorius“ vertina portale laisvaslaikrastis.lt paviešintą informaciją, esą Europos Sąjungos šalyse dėl COVID-19 vakcinų mirė daugiau nei 12 tūkst. žmonių, kaip melagingus. Šie duomenys paimti iš spontaniškų gyventojų pranešimų sistemos ir jie nebūtinai reiškia, kad mirtį ar kitus šalutinius poveikius sukėlė vakcina.
Tai – jau ne pirmas melagienų skleidėjų bandymas diskredituoti vakcinas, pasinaudojant duomenimis iš panašių sistemų. Daugiau apie tai skaitykite straipsniuose:
- Skelbia melagingą informaciją: skaičiuoja neva mirusius nuo „Moderna“ vakcinos
- Skirtingai nei teigia melagienų kūrėjai, pasiskiepiję nuo COVID-19 žmonės pavojaus nepaskiepytiems nekelia
- Siekdami atbaidyti nuo skiepijimosi manipuliuoja statistika
- Bedė į nepatikrintus duomenis ir apkaltino profesorių Usonį melu. Netikėkite tuo
- Šaltiniai
- Information on suspected side effects of nationally authorised medicines now available through a single website; ema.europa.eu
- How do we know Covid vaccines are safe?; bbc.com
- European database does not prove the COVID-19 vaccines are lethal; politifact.com
- European database of suspected adverse drug reaction reports
