Matome, kad mokyklas paliko kelios dešimtys mokytojų. Jei žiūrint ir lyginant su praėjusiais metais, tai tas pokytis yra sietinas su tuo, kad mokytojai išeina į užtarnautą poilsį, į pensiją. Tai yra objektyvi informacija, kuri yra skelbiama „Sodros“.
Jurgita Petrauskienė – Švietimo ir mokslo ministrė

Kilmė


Mokyklas paliko keli šimtai mokytojų

Rugsėjo mėnesį ugdymo įstaigas pasiekusi nauja etatinio darbo užmokesčio sistema nudžiugino ne visus. Ypač priešiškai naujoves sutiko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Jos vadovo Andriaus Navicko teigimu, nauji pokyčiai apmokėjimo sistemoje sukūrė suirutę ugdymo įstaigose, be to, daug dėl savo ateities neužtikrintų mokytojų paliko mokyklas.

Spalio 8 dieną LRT Televizijos laidos „LRT forumas“ žiūrovai turėjo galimybę išgirsti abiejų pusių argumentus. Prie vieno stalo suburti švietimo bendruomenės autoritetai, tarp jų švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Andrius Navickas, diskutavo apie tai, kaip vertinama mokytojo profesija ir kokių pokyčių atnešė etatinio apmokėjimo sistema.

Diskusijai įsisiūbavus, švietimo ministrė paprieštaravo A. Navicko nuomonei apie didžiuliu greičiu „tirpstančius“ mokytojus. Pasak jos, žiniasklaidoje pasklidusi informacija yra netiksli, o oficialūs „Sodros“ duomenys rodo, kad mokyklas per metus paliko vos kelios dešimtys mokytojų. DELFI nusprendė šią informaciją patikrinti.

DELFI „Sodros“ pateikti duomenys, atspindintys apdraustųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų skaičių, parodė, jog 2017 metų rugpjūčio mėnesio duomenis, lyginant juos su 2018 rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos mokyklos neteko 492 mokytojų. Tuo tarpu, lyginant 2017 metų rugsėjo duomenis su 2018 metų rugsėjo duomenimis, šis skaičius išauga iki 776 mokytojų.

Mokytojų skaičiaus kitimas 2017 - 2018 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais

Dalis jų darbus paliko dėl to, kad pasiekė pensinį amžių, be to, mokytojų skaičių taip pat lemia kasmet mažėjančios mokinių klasės. Vis dėlto, vertindama per metus įvykusius mokytojų skaičiaus pokyčius, J. Petrauskienė šiek tiek iškreipė statistiką, sumažindama realų kelių šimtų pokytį iki kelių dešimčių.

Per mėnesį sumažėjo atlyginimas

Apie tai, kad nauja švietimo reforma neatnešė pastebimos teigiamos įtakos byloja ir vidutinio mokytojų uždarbio pakitimai. Per metus, nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2018 metų rugsėjo mėnesio, mokytojų pajamos šoktelėjo 108 eurais, tačiau vargu ar naujasis etatinis apmokėjimas su tuo turėjo ką bendro. Mat šių metų rugpjūčio mėnesį mokytojų atlygis, pasiekęs beveik 902 eurų ribą, rugsėjo mėnesį, pradėjus diegti etatinį darbo apmokėjimą, trisdešimčia eurų sumenko.

Vienareikšmiškai teigti, ar naujas etatinis darbo užmokesčio skaičiavimas išėjo mokytojams į naudą, ar ne – sunku. Kai kurių mokytojų atlyginimai keliomis dešimtimis eurų pakilo, kitų – sumažėjo. Tačiau daugelis ugdymo sistemos dalyvių sutinka, kad reforma atnešė daugiau painiavos ir priešiškumo, nei naudos.

Vidutinio mokytojų darbo užmokesčio kitimas 2017 - 2018 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius savo atsiliepime DELFI nuogąstavo: „Galime tik konstatuoti, kad mokytojų atlyginimai nepadidėjo, jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas nepavyko, o įsivaizduojama lozunginė tezė, kad bus galima apmokėti mokytojams už visas veiklas, netapo realybe dėl lėšų stokos. Galiausiai paaiškėjo, kad didžiajai daliai Lietuvos mokytojų negali būti suformuoti etatai pagal kūrėjų įsivaizduojamą modelį.“

Panašu, kad patys mokytojai dėl naujos reformos optimizmu taip pat netrykšta. Spalio 10 dieną naujienų agentūra ELTA pasidalino žinute apie internetu paskelbtą peticiją su reikalavimu, kad švietimo bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą praradusi J. Petrauskienė nedelsdama atsistatydintų iš ministrės pareigų. Mokytojos Dianos Meškauskienės pateiktą peticiją jau pasirašė beveik 6000 mokytojų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) taip pat nesėdi sudėjusi rankų. Lapkričio 12 dieną profsąjungos nariai, teigiantys, kad reforma įgyvendinama buldozerio principu, pradės neterminuotą darbo streiką.

„LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja“, – teigiama išplatintame profsąjungos pranešime.