Teiginiai


Paprastosios musmirės nenuodingos, nes ne visiems žmonėms pasireiškia ūmus simptomai, o miško gyvūnai ir vabzdžiai taip pat valgo musmires ir jiems nieko nenutinka.

Verdiktas


Paprastoji musmirė pasižymi nuodingomis savybėmis, nes joje yra toksiškų medžiagų, kurios gali sukelti pilvo skausmus, pykinimą, viduriavimą, haliucinacijas ir kt. Ūmus simptomai ne visada pasireiškia, nes tam turi įtakos žmonių fiziologiniai skirtumai, be to, paprastojoje musmirėje susikaupia skirtingas toksiškų medžiagų kiekis. Tiesa, kad musmirė nėra vien nuodinga medžiaga, o gyvūnų ir vabzdžių organizmai turėjo prisitaikyti milijonus metų, kad galėtų misti tokiu grybu.

Melo detektoriaus komentaras


Vadovėliuose ir interneto enciklopedijose paprastoji musmirė įvardijama kaip nuodingas grybas (čia). Paprastosios musmirės sudėtyje yra neurotoksinų: iboteno rūgšties ir muscimolio, kurie labiausiai susikoncentravę musmirės kepuraitėje ir audinyje po ja. Suvalgius grybų, iboteno rūgštis ir muscimolis greitai absorbuojami virškinimo trakte ir pereina per kraujo-smegenų barjerą.

Pirminiai simptomai pasireiškia per centrinę nervų sistemą. Žmogus pradeda jaustis sumišęs: svaigsta galva, sutrinka rega ir klausa, pasikeičia laiko, erdvės suvokimas, o sunkesniais atvejais ištinka koma. Vėliau gali pasireikšti virškinimo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Taip pat gali pasireikšti ir širdies sutrikimai, ypač jei žmogus serga gretutinėmis ligomis (čia).

Klaidinanti žinutė

Moksliniuose tyrimuose ir paskelbtose atvejų analizėse pastebima, kad ne visada pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai. Lenkijoje penki jauni (18–21 metų amžiaus) asmenys vakarėlio metu suvalgė džiovintų paprastųjų musmirių. Keturiems iš jų pasireiškė regos ir klausos haliucinacijos, o aštuoniolikmetė mergina prarado sąmonę (čia). Kituose moksliniuose straipsniuose užfiksuota, kad iš 32 pacientų 26 pacientai patyrė sumišimo būseną, taip iš tų pačių 32 pacientų 18 pasireiškė vėmimas (čia).

Tikslų neurotoksinų kiekį musmirėse nustatyti sunku. Žinoma nebent tai, kad kiekis gali skirtis net 10 kartų, priklausomai nuo to, kur ar kokiu metų laiku užaugo grybas (čia).

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojo Jono Kasparavičiaus teigimu, žmogus pavartojęs musmirių gali išvengti nemalonių haliucinacijų ar virškinamojo traktų sutrikimų, bet turėtų susirūpinti dėl ilgalaikių pasekmių.

„Net jeigu kurį laiką reguliariai vartojant musmirę ir viskas bus gerai, tai dar nereiškia, kad ateityje dėl to nebus jokių pasekmių – ilgalaikis vartojimas gali sukelti neuronų ir smegenų pakitimus. Dėl to, pavyzdžiui, gali labai pablogėti atmintis“, – teigia mikologas J. Kasparavičius.

Anot mikologo Jono Kasparavičaus, paprastosiose musmirėse taip pat kaupiasi sunkiųjų metalų – vanadžio, kadmio, kobalto, chromo, švino, gyvsidabrio, nikelio – kiekiai, kurie sukelia papildomas problemas žmogaus sveikatai (čia).

Kaip paaiškinti socialinių tinklų komentarą apie gyvūnus ir vabzdžius, kurie minta paprastosiomis musmirėmis? Anot specialisto J. Kasparavičiaus, gamtoje yra daugybė pavyzdžių, kai vabzdžiai, paukščiai ir kiti gyvūnai minta grybais ir augalais, kurie yra toksiški žinduoliams, tarp jų ir žmogui.

„Gyvūnai anatomiškai, morfologiškai ir fiziologiškai yra prisitaikę misti konkrečiais biologinės kilmės objektais. Prisitaikyti prie tokio maisto jų protėviams prireikė milijonų metų. Tiesą pasakius, ne visi gyvūnai ėda musmires. Daugumai jos irgi yra nuodingos. Čia nėra ir negali būti universalios taisyklės, nes musmirėse yra ne viena nuodinga medžiaga“, – teigia mikologas J. Kapsaravičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją