Teiginiai
Žmonių perteklius Žemėje yra mitas, o vandens, maisto ir energetikos problemas jau galima išspręsti.
Verdiktas
Melas. Pasaulyje jau dabar yra apie 8 mlrd. žmonių, šis skaičius dar didės ateinančiais dešimtmečiais. Jau dabar vanduo, maistas ir energetika sukelia dideles problemas ne tik dėl neprieinamų išteklių, bet ir dėl žalos klimatui. Šios problemos nėra lengvai išsprendžiamos.
Melo detektoriaus komentaras
Vaizdo siužete pirmiausiai teigiama, kad gyventojų perteklius Žemėje yra tik mitas, o tai, neva, galima įrodyti faktais. Toliau jame teigiama, kad pagrindiniai ištekliai, reikalingi žmonėms, yra vanduo, maistas ir energija. O problemas esą galima jau dabar išspręsti. Taip pat minima, kad visa žmonijos populiacija galėtų laisvai sutilpti į Brazilijos teritoriją.
Jungtinių Tautų (JT) demografai prieš metus paskelbė, kad pasaulyje jau tikriausiai gyvena 8 milijardai žmonių. Žinoma, yra paklaidos tikimybė, nes neįmanoma realiuoju metu susekti kiekvieno mirštančio ar gimstančio žmogaus. Tokie skaičiavimai daromi, reminatis oficialiais duomenimis, kuriuos pateikia skirtingos pasaulio valstybės, o prognozuojama, naudojant matematinius modelius.
Ekspertai prognozuoja, kad populiacija toliau augs, tačiau, kadangi mūsų planetos išteklių nedaugėja, būtina spręsti problemas, kurios ateityje gali būti, kai skaičius pasieks 10 ar daugiau milijardų. Taigi, 8 milijardai, nors ir turi paklaidą, vaizdo siužete nepateikiami kiti pagrįsti skaičiavimai, kad šis skaičius – tikrai mitas.
Maistas yra ne tik išteklių, bet ir žalos klimatui problema. Nors pasaulyje pagaminama užtektinai maisto išmaitinti visiems, tačiau bent 10 proc. žmonių badauja. Šią problemą dar labiau paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą, COVID-19 pandemija ir stiprėjanti klimato krizė.
Kai pasaulio gyventojų skaičius viršys 8 milijardus ir, prognozuojama, iki 2050 m. pasieks 10 milijardų, ūkininkai, vyriausybės ir mokslininkai susidurs su iššūkiu didinti maisto gamybą, nedidinant aplinkos niokojimo ir klimato krizės, kuri taip pat prisideda prie maisto trūkumo pasaulio pietuose.
JT prognozuoja, kad iki 2050 m. maisto produkcija turi išaugti net 70 proc. Tačiau maisto gamyba jau dabar yra atsakinga už beveik trečdalį išmetamo anglies dioksido kiekio ir 90 proc. miškų kirtimų visame pasaulyje. Todėl ieškomi tvaresni būdai, kaip tai padaryti. Kol kas vieno tokio nėra. Ekspertai teigia, kad būtina peržiūrėti visą maisto gamybą nuo sėklų pasėjimo iki pristatymo žmonėms, ieškoti būdų, kur galima „sutaupyti“ planetos naudai.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad trečdalis viso pagaminto maisto niekada nevalgoma, pasak JT, 14 proc. maisto prarandama nuo derliaus nuėmimo iki mažmeninės prekybos, o dar 17 proc. išmeta parduotuvės, restoranai ir vartotojai. Todėl siūloma mažinti išmetamo maisto kiekį. Ši problema itin opi žemesnės ekonomikos valstybėse, nes ūkininkai ten neturi tinkamų sąlygų išsaugoti visą išauginamą maistą.
Siužete minimi vertikalūs ūkiai. Šis metodas neišspręs nei maisto nepritekliaus pasaulyje, nei klimato krizės, anot ekspertų ir pačių ūkininkų, kurie augina produkciją vertikaliuose ūkiuose, tai gali būti tik vienas iš problemos sprendimo būdų.
Šiuo metu, maždaug 2 milijardai žmonių pasaulyje neturi priėjimo prie švaraus ir geriamo vandens. 46 proc. populiacijos gyvena labai prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Tai taip pat gali paaštrinti klimato krizė – karščio bangos ir sausros švaraus ir geriamo vandens kiekius dar labiau sumažina. Šią problemą taip pat bandoma išspręsti – siūlomos įvairios strategijos ir metodai, ką daryti vietovėse, kur ši problema itin opi. Pavyzdžiui, specialių talpyklų, kuriose kaupiamas lietaus vanduo laistymui, įrengimas.
Vaizdo siužete aptariamas vandens išgavimas iš oro. Taip, vandens pasigaminti galima. Vanduo sudarytas iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo. Tačiau vandenilio ir deguonies sujungimo procesas yra labai pavojingas. Vandenilis yra degus, o deguonis maitina liepsnas, todėl reakcija į vandens susidarymą dažnai sukelia sprogimą. Taigi kol kas nėra būdo tai padaryti visiškai saugiai, ypač, kad vandens užtektų tiems, kuriems vandens dabar trūksta.
Kita problema – energetika. Didėjant populiacijai, aprūpinti žmones reikalinga energija darysis vis sunkiau, ypatingai tuos, kurie gyvena žemesnės ekonomikos regionuose. Jau dabar iškastinio kuro deginimas yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių ir toliau gilinančių klimato krizę. Vieno ar kelių sprendimų, tokiai sudėtingai problemai, taip pat nėra – ieškomi ir bandomi įvairūs būdai.
Siužete minimi magnetiniai generatoriai ir kompanija „IE Energy“. Teigiama, kad magnetiniai generatoriai gamina energiją naudodami savo magnetizmą. Šiuo metu, moksliniuose šaltiniuose nėra įrodymų, kad magnetiniai generatoriai tikrai veikia taip, kaip skelbiama, ir kad jie gali būti vienas iš mūsų energijos krizės sprendimo būdų. Šis konceptas dar vystomas, nors kai kurie mokslininkai nesutinka, kad apskritai visiškai įmanomas.
Visame vaizdo siužete galima susidaryti vaizdas, kad žmonių perteklius žemėje yra ne tik mitas, bet dar ir lengvai išsprendžiama problema, ir tarsi sprendimo būdus nuo mūsų slepia, su noru kontroliuoti populiaciją. Tačiau tai – netiesa. Nepateikiami jokie įrodymai apie kažkieno bandymus „valdyti“ žmoniją. Įvardintas problemas pasaulyje sprendžia tūkstančiai mokslininkų ir inžinierių, nuolat ieškoma naujų, tvaresnių būdų. Kadangi problema tokia sudėtinga, ją išspręsti nėra lengva.
- Šaltiniai
- Are 8 billion people too many — or too few?
- World population to reach 8 billion on 15 November 2022
- Can the world feed 8bn people sustainably?
- The environmental footprint of feeding 8 billion and counting
- Billions of people lack access to clean drinking water, U.N. report finds
- Managing Water Scarcity
- What are the solutions to reduce water scarcity?
- Can you make water?
- Vertical farming rising to tackle global food crisis
- As the World's Population Surpasses 8 Billion, What Are the Implications for Planetary Health and Sustainability?
- Why can’t magnetism be used as a source of energy?
