Teiginiai
Žemės ūkio ministerija reikalauja, kad Lietuvoje jokios naudos neduodančių pievų hektarų būtų du kartus daugiau, nei nuo amžių šalyje jų buvo.
Verdiktas
Melas. Daugiametės pievos vaidina itin svarbų vaidmenį bioįvairovės išsaugojime, jos taip pat prisideda prie žmogaus sukeltos klimato kaitos padarinių naikinimo, todėl netiesa, kad tai – naudos neduodantys plotai. Netiesa ir tai, kad ŽŪM reikalauja atkurti dvigubai daugiau daugiamečių pievų, nei jų kada nors buvo. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių pievų kiekis Lietuvoje yra smarkiai sumažėjęs lyginant su 2018 m. referenciniu laikotarpiu, o ir ankstesnių metų duomenys rodo, kad daugiamečių pievų Lietuvoje buvo daugiau. Daugiamečių pievų atkūrimas nėra ŽŪM reikalavimas. Išlaikyti atitinkamus daugiamečių pievų plotus Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą.
Melo detektoriaus komentaras
Kelios dienos iki ūkininkų protestui Vilniuje prasidedant socialiniuose tinkluose pasirodė paramą protestuojantiems išreiškiančios žinutės. Jų autorius ypač papiktino tai, kad iš ūkininkų reikalaujama atkurti daugiametes pievas.
Viename tokiame pranešime, kuriuo pasidalinta daugiau nei tūkstantį kartų, nurodoma, esą „Žemės ūkio ministerija veda prie to, kad Lietuvoje jokios naudos neduodančių pievų hektarų būtų du kartus daugiau, nei nuo amžių Lietuvoje jų buvo.“ (aut. past. – žinutės kalba netaisyta). Tai esą kelia didžiulį nerimą ūkininkams, kurie savo žemes verčiami paversti pievomis, be to, reikia rūpintis dar ir jų deklaravimu.
„Melo detektorius“ išanalizavo oficialią statistiką, kokį plotą Lietuvoje bėgant metams užėmė daugiametės pievos, ir išsiaiškino, kad socialinių tinklų vartotojai buvo neteisūs – iš lietuvių nėra reikalaujama, kad tokių pievų būtų dvigubai daugiau, nei kada nors šalyje jų buvo, be to, jų plotai kelis pastaruosius metus mažėja.
Oficialiosios statistikos portale nurodoma, kokią dalį visų Lietuvoje pasėtų žemės ūkio augalų sudaro kultūrinės ganyklos, tai yra tos, kurių amžius siekia 5 ir daugiau metų. Tokia kasmetinė statistika portale skelbiama nuo 1990 iki 2022 metų (čia).
Pavyzdžiui, 1990 metais kultūrinės ganyklos Lietuvoje užėmė beveik 705 tūkst. ha. Iki 1993 metų tokių ganyklų užimamas plotas traukėsi iki 598 tūkst. ha, o vėliau ir vėl pradėjo plėstis. 2003 metais užfiksuotas didžiausias kultūrinių ganyklų plotas – jos užėmė daugiau nei 808 tūkst. ha, o mažiausias – 2012 metais, kai tokių ganyklų liko tik 356 tūkst. ha. Tiesa, 2015 metais ganyklų plotas staiga šauna į viršų ir siekia jau 603 tūkst. ha. Kaip pranešime spaudai (čia) aiškino Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, tai lėmė 2015 metais pasikeitusi daugiamečių pievų apibrėžtis. Nuo šio laiko ilgiau nei 5 metus deklaruojama pieva nebegalėjo likti pieva ar ganykla iki 5 metų, o turėjo tapti daugiamete pieva, kaip yra apibrėžta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnyje (čia).
Vis dėlto, kalbant apie ūkininkų reikalavimus, svarbiausias atskaitos taškas yra 2018 m., kai daugiametės pievos užėmė 746 tūkst. ha – tai buvo vienas didžiausių tokių pievų užimamų plotų per visą laikotarpį. Po sudėtingų derybų su Europos Komisija referencinį daugiamečių pievų užimamą plotą pavyko sumažinti iki 695 tūkst. ha. Pagal Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m., tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas ir 2023 metais deklaruota jau tik 560 tūkst. daugiamečių pievų.
Žvelgiant į statistiką ir ūkininkams iškeltus reikalavimus akivaizdu, kad socialiniuose tinkluose paskleisti gandai, esą ŽŪM nori padidinti daugiamečių pievų plotą dvigubai, nei kada nors jų Lietuvoje buvo, yra nepagrįstas. Šiuo metu pievų užimamas plotas yra sumažėjęs, lyginti su ankstesnių laikotarpių duomenimis.
Kodėl svarbu atkurti daugiametes pievas?
Socialiniuose tinkluose išsakytas ir kitas teiginys – esą daugiametės pievos neduoda jokios naudos. Jis taip pat nėra teisingas.
2020 m. duomenimis, daugiametės pievos užėmė 34 proc. viso Europos Sąjungos šalių ploto, tačiau kasmet jų kiekis mažėja. Daugumos tyrimų duomenimis, daugiametės pievos vaidina itin svarbų vaidmenį bioįvairovės išsaugojimui, čia glaudžiasi nykstančios gyvūnų rūšys, klesti saugomų rūšių augalai. Nustatyta, kad daugiamečių pievų vaidmuo bioįvairovės išsaugojime didesnis, nei miško plotų. Be to, daugiametės pievos itin svarbios anglies dioksido sekvestracijai ir klimato kaitos padarinių mažinimui (čia).
- Šaltiniai
- Statistika: Žemės ūkio augalų pasėtas plotas
- Daugiametės pievos: kodėl jas reikia atkurti ir ką žinojo ūkininkai
- Glossary:Permanent grassland
- 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009
- Permanent grasslands in Europe: Land use change and intensification decrease their multifunctionality
