Teiginiai
Tylima, kad apie 20 dronų, kurie atakavo Pskovo karinį oro uostą, „atkeliavo“ iš Latvijos teritorijos (ČIA).
Verdiktas
Melas. Tokias interpretacijas paskleidė Rusijos propagandistai, o Latvijos Gynybos ministerija ir kitos instutucijos tai griežtai paneigė. Be to, ir Karo studijų institutas (ISW), kuris nuolat pateikia analizę apie Rusijos-Ukrainos karo eigą, nė žodžiu neužsiminė apie Latvijos dalyvavimą šioje atakoje.
Melo detektoriaus komentaras
Sąmokslo teorija grindžiama tuo, kad esą per NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje šią vasarą galimai nuspręsta, jog į Ukrainos ir Rusijos karą galima įtraukti Latviją, Lietuvą, Estiją ir Lenkiją, kaip savarankiškas valstybes, kurios už savo veiksmus atsako pačios. Todėl esą viskas ir vyksta pagal planą, o tai reiškia, kad Pskovo oro uostą atakavo bepiločiai orlaiviai, kurių apie 20 buvo paleista iš Latvijos teritorijos.
Tokias interpretacijas skelbia Rusijos propaganda (ČIA ir ČIA). Karo ekspertu įvardijamas Borisas Džerelijevskis Rusijos propagandinei žiniasklaidai pareiškė, kad dronų ataka Pskovui galėjo būti įvykdyta iš Latvijos, Estijos ar iš Baltijos jūros. Šiuo atveju tai yra formali karo paskelbimo priežastis. Tai interviu URA.RU pareiškė karo ekspertas, analitikas.
Jis atmetė galimybę paleisti bepiločius orlaivius Pskovo kryptimi iš Ukrainos. „Pskovo sritis per toli ir kelias per sunkus. Versija, kad jie buvo išsiųsti iš Rusijos teritorijos, man atrodo mažai tikėtina, nes jokia mieganti teroristų ląstelė techniškai negalėjo vienu metu paleisti daugiau nei 20 dronų. Taip pat mažai tikėtina, kad jie atvyko iš Ukrainos teritorijos, nes tokiu atveju tektų vykti į Baltarusiją, kur mūsų dėka yra dislokuota gana galinga oro gynybos sistema. Dronai būtų aptikti, kai kurie būtų perimti. Bet jei Baltijos šalys buvo tiesiogiai ar netiesiogiai įtrauktos, tai iš tikrųjų tai yra „casus belli“ (formali karo paskelbimo priežastis, - tvirtino Borisas Džerelijevskis.
Viena iš versijų, kuria remiasi Rusijos propagandos žiniasklaida, apie Latvijos dalyvavimą atakoje yra ta, kad Pskovas yra nutolęs daugiau nei 700 km nuo Ukrainos, bet mažiau nei 100 km nuo Latvijos ir Estijos.
Latvijos Gynybos ministerija kategoriškai paneigė, kad Latvija prisidėjo prie bepiločių orlaivių atakos Pskovo oro uoste, įvykusioje naktį iš rugpjūčio 29-osios į 30-ąją.
Latvijos gynybos ministerija pabrėžė, kad kaltinti NATO valstybes nares kaip „išorinį priešą“ įvairiose situacijose, kai Rusija patiria nesėkmes fronte Ukrainoje, nieko keisto.
Tai ne pirmas kartas, kai Latviją bandoma įterpti į dezinformacijos kampanijas, siekiant eskaluoti regiono saugumo situaciją.
„Teiginys apie Latvijos ryšį su įvykiais Pskove yra absurdiška fikcija, siekiant atgrasyti Rusijos žmonių dėmesį tiek nuo Rusijos kariuomenės nuostolių fronte, tiek nuo šalies nuostolių, kai nukenčia Rusijos kariškiai, sunaikinta technika ir infrastruktūra“, – sakė Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece.
„Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir mūsų sąjungininkai toliau nuolat stebi ir analizuoja tiek Ukrainos kovą dėl savo teritorijos, tiek įvykius Rusijos teritorijoje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
JAV Karo studijų instituto (ISW) ekspertai, analizuodami išpuolį prie Pskovo oro uostą, taip pat nė neužsiminė, kad prie atakos galėjo prisidėti ir kitos šalys, o ne tik Ukraina.
Ukrainos vyriausiojo karinės žvalgybos direktorato (GUR) atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad bepiločio lėktuvo smūgis Pskovo aerodrome sunaikino keturis Rusijos lėktuvus Il-76 ir galbūt apgadino dar du lėktuvus, tačiau nekomentavo smūgio pobūdžio ir neprisiėmė už jį atsakomybės.
Versija, kad NATO nusprendė, jog į Ukrainos ir Rusijos karą galima įtraukti Latviją, Lietuvą, Estiją ir Lenkiją kaip savarankiškas valstybes taip pat neturi jokių įrodymų.
Liepos 23 dieną išplatintame NATO pareiškime tik dar kartą pabrėžiama, kad „pastaraisiais metais sąjungininkės sustiprino NATO buvimą priešakyje įkurdamos daugianacionalines kovines grupes Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Jie taip pat išsiuntė daugiau laivų, lėktuvų ir karių į NATO rytinį flangą – nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Juodosios jūros pietuose. Šie veiksmai rodo sąjungininkų ryžtą ir pasirengimą ginti Aljanso teritoriją ir gyventojus. <...> NATO padidino savo karinį buvimą rytinėje Aljanso dalyje dėl tiesioginio Rusijos elgesio, kuris atspindi agresyvių veiksmų prieš kaimynes ir platesnę transatlantinę bendruomenę, modelį. Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje“.
- Šaltiniai
- Defense Ministry denies Latvia's involvement in Pskov drone incident
- Minister of Defence says Latvia had nothing to do with the attack on Pskov
- Russian military planes damaged during Pskov Airfield attack
- Russian military repelling drone attack in Pskov, four planes damaged – officials
- RUSSIAN OFFENSIVE CAMPAIGN ASSESSMENT, AUGUST 30, 2023
- NATO’s military presence in the east of the Alliance
