Teiginiai

Krymas į Rusijos sudėtį įėjo prieš 241 metus, kai dar nebuvo jokios Ukrainos. Juokinga, kad dabar visos šalys blaškosi isterijoje, kad Krymas negali būti Rusijos.

Verdiktas

Melas. Nors iš tiesų Krymas po karo prie Rusijos pirmą kartą buvo prijungtas 1783 metais, tačiau po visų istorinių peripetijų jis nuo 1954 metų priskirtas Ukrainai, o kai šis šalis 1991 metais paskelbė savo nepriklausomybę, jos sienos buvo pripažintos tarptautiniu mastu. Ukrainos teritorijai buvo priskirtas ir Krymas, o Rusija 2014 metais jį neteisėtai okupavo.

Melo detektorius komentaras

Anot istoriko Mariaus Vyšniausko, senovės graikai ir romėnai Krymo pusiasalį vadino „Taurija“ dėl vietinių taurų genties. Vėliau čia šeimininkavo gotai, Kyjivo Rusia (X a. Taurijos Chersoneso mieste pakrikštytas Didysis kunigaikštis Vladimiras), Bizantijos imperija, mongolai. Pastariesiems valdant pusiasalyje apsigyveno totoriai, praminę vietovę „Qırım.“ Silpstant „Aukso ordai“, Krymo diduomenė naujuoju chanu pakvietė tapti Trakuose gimusį ir prieš ordą kovojusį Chadži-Girėjų (Lietuvoje šeima gyveno tremtyje), kuris 1441 m. įkūrė Krymo chanatą (čia).

Po pergalės 1768–74 metų kare su Turkija (Rusijos–Turkijos karai) prie Rusijos 1783 prijungtas Krymas (jis tapo Taurijos gubernija). 1784 čia pradėjo veikti Rusijai labai svarbus Sevastopolio uostas (čia).

Klaidinanti žinutė

M. Vyšniausko teigimu, Rusija valdė Krymą 170 metų. Sovietmečiu pusiasalyje vykdytas etninis valymas ir kultūrinis genocidas, kuomet dėl bado, deportacijų ir žudynių žuvo šimtai tūkstančių etninių totorių. Daugeliui ištremtųjų į tėvynę po 1991 m. padėjo sugrįžti Turkija. Iki šiol Ankara yra svarbi totorių gynėja pasaulyje. Nors Krymas geografiškai ir politiškai yra Ukrainos, bet istoriškai lieka Turkijos (čia).

1921 metais Rusijos Federacijos sudėtyje buvo sudaryta Krymo autonominė tarybinė (sovietų) socialistinė respublika, kurios valstybinėmis kalbomis tapo totorių ir rusų kalbos. 1946 metų viduryje Krymo ASSR buvo paversta į Krymo sritį, kuri pirmoje 1954 metų pusėje buvo perduota Ukrainos SSR. Tai buvo padaryta dėl to, kad beveik visą vandenį, elektros energiją, žaliavas ir maistą pusiasalis gaudavo iš Ukrainos. Po totorių deportacijos Krymo žemės ūkis buvo sugriautas, tad sovietų valdžia tikėjosi, jog jo prijungimas prie Ukrainos ne tik palengvins pusiasalio ekonomikos valdymą, bet ir stimuliuos valstiečių iš Ukrainos pietų persikėlimą ten (čia).

1990 įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai į Ukrainos parlamentą – Aukščiausiąją Radą, ji 1991 08 24 paskelbė Ukrainos nepriklausomybę. 1991 12 Ukraina buvo viena Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrėjų (čia).

Subyrėjus SSRS, buvo sprendžiamas Ukrainai svarbus klausimas, kaip garantuoti šiai nepriklausomai valstybei saugumą atsisakant jai branduolinio ginklo. 1994 m. gruodžio 5 d. Rusijos, Ukrainos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai pasirašė vadinamąjį Budapešto memorandumą, pagal kurį šios šalys, Ukrainai atsisakius branduolinio ginklo, patvirtino savo įsipareigojimą gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir egzistuojančias sienas ir kad joks jų apsiginklavimas niekada nebus panaudotas prieš Ukrainą, taip pat susilaikyti nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo prieš Ukrainos teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę (čia).

Ukrainos teritorinį vientisumą patvirtino 1997 metais pasirašyta ir ratifikuota Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos sutartis, kurios antrasis straipsnis skelbia: Aukštosios Susitariančios Pusės pagal JTO Įstatų nuostatus ir pagal Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Susitarimo Baigiamojo akto įsipareigojimus gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir patvirtina tarp jų esančių sienų nepažeidžiamumą. Nėra abejonės, kad dabartiniai Rusijos veiksmai Kryme grubiai pažeidžia ir šią sutartį, ir 1994 metais penkių valstybių pasirašytą Budapešto memorandumą (čia).

1998 m. spalio 21 d. Krymo Aukščiausioji Rada priėmė naują Krymo konstituciją, formaliai veikiančią iki šiol. 1998 m. gruodžio 23 d. šią konstituciją patvirtino Ukrainos Aukščiausioji Rada. Konstitucijos 2 straipsnis sako: Krymo Respublikos autonomija yra neatskiriama sudėtinė Ukrainos dalis ir Ukrainos konstitucijos nustatytų įgaliojimų ribose sprendžia klausimus, priskirtus jos kompetencijai (čia).

Todėl kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, o kaip priežastį nurodė, kad ten skriaudžiami rusakalbiai, visas pasaulis buvo šokiruotas.
2014 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, raginančią valstybes nepripažinti Krymo regiono statuso pokyčių. Už tokią rezoliuciją balsavo 100 šalių, 11 buvo prieš, 58 susilaikė.

JTO Generalinė Asamblėja šia rezoliucija patvirtino savo įsipareigojimą siekti Ukrainos suvereniteto, politinės nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose, pabrėždama kovo 16 d. referendumo, vykusio autonominiame Kryme, negaliojimą. Ji paragino visas šalis nedelsiant taikiai išspręsti padėtį per tiesioginį politinį dialogą, elgtis santūriai ir susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų bei kurstančios retorikos, galinčios kelti įtampą. Daugelis JTO teigė, kad referendumas prieštarauja tarptautinei teisei, Jungtinių Tautų Chartijai ir Ukrainos Konstitucijai, ir pabrėžė, kad jie nepripažins nei jo, nei vėliau Rusijos Federacijos neteisėtos Krymo aneksijos (čia).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją