Teiginiai
Nustatytas ryšys tarp „AstraZeneca“ ir Guillain-Barrè sindromo.
Verdiktas
Informacijai trūksta konteksto. Rizika susirgti šia liga kur kas didesnė, sergant COVID-19 infekcija, nei pasiskiepijus.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame aptariamas tyrimas, kurio metu mokslininkai nustatė ryšį tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir Guillain-Barré sindromo (GBS). Visas įrašas skirtas tik vakcinos aptarimui, galimai sudaromas įspūdis, kad tik dabar pradėta aiškėti neva tikrasis vakcinų veikimas. Tačiau nepaminima kita informacija, kuri labai reikalinga, susidaryti objektyviam vaizdui. Prie įrašo taip pat pasidalinama ekrano nuotrauka iš „The Telegraph“ straipsnio, kuriame buvo kalbinti GBS po vakcinos susirgę Didžiosios Britanijos piliečiai.
GBS yra ūmi poinfekcinė periferinės nervų sistemos liga, kuriai būdingas greitai progresuojantis simetrinis galūnių silpnumas ir sausgyslių refleksų susilpnėjimas arba išnykimas. GBS yra retas neurologinis sutrikimas, kasmet diagnozuojamas 1–2 iš 100 000 pasaulio gyventojų (čia).
Manoma, kad šią ligą, kuri gali pasibaigti ir mirtimi, sukelia sutrikimai žmogaus imuninėje sistemoje. Iki šiol nėra aiškus GBS mechanizmas, bet, manoma, kad dažniausiai jį atsiranda po infekcijos – ypač kvėpavimo takų (kaip gripo) arba virškinamojo trakto (pavyzdžiui, po apsinuodijimo maistu) (čia).
Žinoma, kad itin retais atvejais GBS galima susirgti po vakcinacijos – tačiau, skaičiuojama, kad kur kas didesnė tikimybė susirgti po gripo, nei po vakcinacijos. Taip pat pabrėžiama, kad kalbama apie vadinamąsias vektorines vakcinas (kokia yra „AstraZeneca“), o ne iRNR vakcinas (kaip „Pfizer“) (čia).
Įraše nepateikiama informacija, kad COVID-19 infekcija taip pat yra rizikos faktorius GBS. Dar 2022 m. pradžioje prestižiniame „The British Medical Journal“ (BMJ) išpublikuotas didelės apimties tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti ryšį tarp COVID-19 vakcinų, SARS-CoV-2 infekcijos ir imuninės sistemos sukeltų neurologinių reiškinių (GBS, veidinio nervo neuropatijos, encefalito ir skersinio mielito) rizikos.
Tyrime apžvelgti 8330497 žmonės, gavę bent vieną COVID-19 vakcinų dozę, 735870 neskiepyti asmenys, ir 14330080 žmonių iš bendros populiacijos.
Nustatyta, kad vakcinuotų žmonių grupėje šių ligų pasireiškimo dažnis atitiko numatomą. Tačiau po COVID-19 infekcijos ligų dažnis buvo didesnis. GBS atveju – net 3.53 dažniau (čia).
Įraše naudojamo tyrimo autoriai, anot „The Telegraph“, taip pat pabrėžė, kad po „AstraZeneca“ vakcinos susirgti GBS tikimybė – labai maža. Kiekvienam milijonui vakcinos dozių tenka apie 6 GBS susirgimų (čia).
- Šaltiniai
- Guillain–Barré sindromas: patogenezė, diagnostika ir gydymas / Ieva Navickaitė
- Guillain-Barré syndrome
- Dr. Gyčio Dudo įrašas
- AstraZeneca vaccine linked with ‘spike’ in cases of rare disease that can paralyse victims
- COVID-19 vaccination and Guillain-Barré syndrome: analyses using the National Immunoglobulin Database
- Guillain-Barré Syndrome and Vaccines
- Association between covid-19 vaccination, SARS-CoV-2 infection, and risk of immune mediated neurological events: population based cohort and self-controlled case series analysis
