Teiginiai
Klimato kaita – naujasis tikėjimas. O Greta Thunberg vienintelė įtikino pasaulį, kad vyksta klimato krizė. Nobelio premijos laureatas Ivar Giaever teigia, kad ne anglies dvideginis sukelia klimato kaitą.
Verdiktas
Melaginga informacija ir informacija, kuriai trūksta konteksto. Antropogeninė klimato kaita yra mokslinis faktas, įrodytas daugybės tyrimų ir duomenų, surinktų tiek Žemėje, tiek iš kosmoso. Greta Thunberg yra klimato aktyvistė, tačiau ji nėra mokslininkė, neteisinga sakyti, kad ji „įtikino pasaulį“ dėl klimato kaitos, nes tai rodo objektyvūs moksliniai duomenys. Ivar Giaever laimėjo Nobelio premiją, tačiau visai su klimatu nesusijusioje srityje, o jo melagingi teiginiai apie klimatą prieštarauja mokslui.
Melo detektoriaus komentaras
Įraše teigiama, kad pasaulis esą yra „įtikintas paauglės“ (tai yra – G. Thunberg), kad vandenynų lygis kyla ir taip (be klimato kaitos), temperatūros pokyčiai – nieko tokio, o ekstremalių reiškinių netgi mažėja, lyginant su praėjusiu šimtmečiu. Klimato atšilimas taip pat vadinamas ideologija, kuri užima religijos vietą, „naujuoju tikėjimu“, arba, kad tai – pastatyta tik ant tikėjimo. Naudojamas I. Giaever autoritetas – esą jis pateikia faktus apie klimatą, o ne propagandą. Taip pat pridėta jo „YouTube“ paskaitos ekrano nuotrauka, kurioje neigiamas anglies dvideginio indėlis klimato kaitai.
Visų pirma, klaidinga visą klimato kaitos problematiką sukrauti tik ant G. Thunberg (kuri dar klaidingai vadinama paaugle, nors jai – 20 metų). G. Thunberg yra klimato aktyvistė, už tai nominuota ir Nobeliui. G. Thunberg fenomenas sugebėjo suvienyti daug jaunų žmonių visame pasaulyje. Tačiau ji nėra mokslininkė – todėl teigti, kad ji kažkaip įtikino pasaulį yra neteisinga. Prie klimato kaitos klausimo visame pasaulyje dirba tūkstančiai mokslininkų, Žemę stebi tiek, pavyzdžiui, Europos Sąjungos palydovai „Copernicus“, tiek Europos kosmoso agentūros programa „Sentinel“ ir daugybė kitų. Nuolat renkami stebėjimų duomenys, publikuojami nauji moksliniai tyrimai.
Mokslininkai visada pasikliauja ne nuomonėmis, o faktais ir įrodymais. O moksliniai faktai rodo, kad žmogaus veikla (daugiausiai – iškastinio kuro deginimas) sušildė Žemės paviršių ir vandenynus, o tai turi tiesioginį poveikį Žemės klimatui. Tokie teiginiai remiasi daugiau nei šimtmečio stebėjimų duomenimis. Šiltėjantį klimatą matome iš:
- Kylančios globalios temperatūros
- Šiltėjančių vandenynų
- Tirpstančių ledynų
- Mažėjančios sniego dangos
- Kylančio vandenynų lygio
- Daugėjančių ekstremalių orų reiškinių ir kt.
Melaginga teigti, kad vandenynų lygis kyla ne dėl klimato kaitos – palydoviniai stebėjimų duomenys leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad klimato kaita ir kylantis vandenynų lygis yra tiesiogiai susiję. Ir ne tik kyla, bet greitėjančiai kyla – o tai vyksta a) nes ledynai tirpsta visame pasaulyje, todėl vandenynuose daugėja vandens; b) šylant vandeniui, vandenyno tūris plečiasi; c) daug mažesnis jūros lygio kilimo veiksnys yra skysto vandens kiekio sumažėjimas sausumoje – vandeninguose sluoksniuose, ežeruose ir rezervuaruose, upėse ir kt. Šį skysto vandens perkėlimą iš sausumos į vandenyną daugiausia lemia tai, kad žmonės išeikvoja požeminį vandenį.
Taip pat melaginga teigti, kad klimatas sušilo vos 0,8 laipsnių Kelvino skalėje, nes jau pasiekė vieną laipsnį Celsijaus skalėje (1.7° Kelvino skalėje). Temperatūra taip pat nuolat kyla. Nors keli laipsniai gali pasirodyti nedaug, tačiau svarbu pabrėžti, kad kalbame apie vidutinę temperatūrą, o čia ir kelių laipsnių pokytis gali labai daug reikšti. Pavyzdžiui, klimatui atšilus 2–3 laipsniais C, neliks daug pakrančių regionų, nes jie bus apsemti, o tai reiškia imigraciją, sutrikusią maisto grandinę ir didelį poveikį ekonomikai.
Kitas melagingas teiginys – mažėjantis ekstremalių reiškinių kiekis, palyginus su praėjusiu šimtmečiu. Ekstremalių orų reiškinių daugėja. Pavyzdžiui, šiemet garsiausi klimato mokslininkai iš American Meteorological Society publikavo ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl klimato kaitos daugėja karščio bangų, potvynių ir sausrų. Ir, dar labiau šiltėjant klimatui, tokių reiškinių tik daugės.
Klimatas Žemėje keitėsi nuo tada, kai planeta susiformavo – prieš 4,5 mlrd. metų. Dar visai neseniai natūralūs veiksniai buvo šių pokyčių priežastis – kaip Žemės orbitos pokyčiai, dėl ko Žemėje susidarydavo ledynmečiai, o po jų sekdavo šiltesni laikotarpiai. Tačiau nuo Pramonės revoliucijos pasaulinė temperatūra kilo daug greičiau, o pagrindinė to priežastis – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (kaip anglies dvideginis, metanas). Kai atmosferoje daugeja šių dujų, vis daugiau Saulės šilumos lieka atmosferoje, todėl klimatas greitėjančiai šyla.
Du trečdalius pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir beveik 90 procentų viso anglies dioksido emisijų, išsiskiriama deginant iškastinį kurą – anglį, naftą ir dujas.
Įraše minimas Nobelio premijos laureatas I. Giaever niekaip nesusijęs su klimato mokslais, nėra atlikęs nei vieno tyrimo, niekada nėra dirbęs šioje srityje. Naudoti jo autoritetą pokalbyje apie klimato kaitą yra vadinamoji „netikro autoriteto logikos klaida“ (angl. Appeal to false authority). Ši logikos klaida daroma, kai cituojama asmens nuomonė, kuris nėra tos temos ekspertas. Taip ir šiuo atveju – I. Giaever pareiškimai prieštarauja objektyviems moksliniams įrodymams.
- Šaltiniai
- GRETA THUNBERG FACTS!
- Summer 2023: the hottest on record
- Sentinel Online
- Scientific Consensus: Earth's Climate Is Warming
- What Is the Evidence for Human-Caused Climate Change?
- Causes of climate change
- Causes of Climate Change
- How Do We Know Climate Change Is Real?
- How is sea level rise related to climate change?
- Climate Change: Global Sea Level
- THE SCIENCE OF CLIMATE CHANGE
- Climate Questions: Why do small degrees of warming matter?
- Explaining Extreme Events from a Climate Perspective
- Extreme Weather and Climate Change
- Appeal to false authority
- Ivar Giaever
