Teiginiai
Senoji Eseno traukinių stotis nugriauta dėl vakarietiško progreso (archyvas).
Verdiktas
Manipuliacija. Antrojo pasaulinio karo metu (tarp 1944 ir 1945 m.) sąjungininkų oro antskrydžiai sunaikino XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytą Eseno traukinių stotį. Po karo iškilo naujas 1950-ųjų architektūros stiliaus pastatas.
Melo detektoriaus komentaras
Eseno traukinių stotis pradėjo veikti XIX a. Pirmąją stotį teko uždaryti 1897 m., nes industrinis miestas augo ir plėtėsi, tad reikėjo didesnės soties.
Medinis stoties pastatas pasikeitė iš pagrindų. Pastato išorėje ėmė puikuotis renesanso ir gotikos atgimimo stiliaus architektūros elementai. Dvišlaitis stogas buvo dengtas tarpusavyje sujungtomis čerpėmis, o pastato šiaurės vakarų kampe esantis bokšto laikrodis buvo apšviestas. Traukinių stotis buvo parengta pagal architekto Fritzo Klingholzo planus ir baigta statyti 1902 m. (čia).
Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkai siekė sunaikinti Vokietijos industrinę galią Rūro srityje (šiai sričiai priklausė ir Esenas) (čia). Nuo 1944 m. nusitaikyta į Vokietijos energetikos ir transporto sektorius (čia). Todėl tarp 1944 ir 1945 m. sąjungininkų oro antskrydžiai sugriovė Fritzo Klingholzo suprojektuotą stoties pastatą.
Po karo vietoje stoties buvo pastatytas naujas šeštojo dešimtmečio stiliui būdingas pastatas, kurį iš dalies suprojektavo architektai Kurtas Rasenackas ir Berndas Figge.
Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkai subombardavo iki 80 proc. istorinių pastatų didžiuosiuose Vokietijos miestuose (Berlynas, Kelnas ir Leipcigas bei kt.). Didžioji dalis Vokietijoje stovinčių pastatų pastatyti po 1948 m. (čia).
