Vaizdo įrašas, kuriame bandoma parodyti, kad neva skiepytis neverta, buvo patalpintas feisbuko grupėje. Jos pavadinimas gana keistas – „Tomo - Pelėdos skrynelė“. Iš pirmo žvilgsnio ši daugiau nei 10 tūkst. narių turinti grupė atrodo lyg čia būtų talpinama vaikams skirta informacija. Tačiau taip pamanę – apsigauna: grupėje gausu įvairių sąmokslo teorijų.
„Pasiskiepijus imunitetas neįgijamas, vis tiek galima užsikrėsti, čia yra faktas. Tą patvirtina visi ekspertai, sveikatos ministrai, ekspertai. Net jeigu tu pasiskiepiji, vis tiek gali užsikrėsti“, – vaizdo sako D. Overlingas, pateikdamas tai kaip argumentą, kodėl skiepytis neverta. Esą tai parodo, kad po skiepo nesusidaro imunitetas. Dar vienas jo argumentas, kodėl skiepytis neverta – tai, kad ir po skiepo galima platinti užkratą.
Vyras taip pat aiškina, kad žmonės skiepijami ne vakcinomis, o „genus modifikuojančius preparatu“.
Visgi ši pateikta informacija yra klaidinanti. Tad kaip yra iš tiesų?
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), vakcina padeda imuninei sistemai atpažinti koronavirusą ir jį sunaikinti, neleidžiant sukelti simptominės ligos, o jei susergama, apsaugant nuo sunkios ligos eigos bei mirties.
Tačiau vakcina gali nesukelti pakankamai efektyvaus gleivinių imuninio atsako. Dėl to, virusui patekus į kvėpavimo takus, jis kurį laiką gali juose daugintis bei būti platinamas ir kelti pavojų aplinkiniams.
Kitaip pasakius – skiepytis verta, mat jūsų organizmas efektyviai sunaikins virusą, o jei ir susirgsite, tikėtina, kad sirgsite lengva ar net besimptome forma. Tad nėra taip, kad asmeniui visiškai nesusidaro imuninis atsakas, tiesiog susidaręs atsakas gali būti nepakankamai stiprus, kad žmogus nesusirgtų.
„Paskiepytiems žmonėms išlieka tikimybė užsikrėsti COVID-19 ir trumpą laiką platinti virusą. Ši tikimybė yra ženkliai mažesnė, bet ji išlieka. Todėl net ir paskiepytiems žmonėms, ypač bendraujant su didesnės rizikos neskiepytais asmenimis, reikia laikytis apsaugos priemonių, dėvėti veido kaukes“, – SAM pranešime teigė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Taigi, nors ir pasiskiepijęs asmuo gali vis tiek susirgti COVID-19, pasiskiepijus bendrai mažėja tikimybė užsikrėsti ar sirgti sunkia ligos forma.
Tai nėra faktas, kuris parodo, kad neva neverta skiepytis. Priešingai, tai parodo, kad kuo daugiau žmonių pasiskiepys, tai didesnė tikimybė, jog virusas negalės efektyviai daugintis ir plisti. Mat kai kurių amsenų imuninis atsakas bus toks stiprus, kad kontaktavę su virusu jie neužsikrės. Kitaip pasakius, skiepų pagalba mes siekiame turėti bandos imunitetą, kuris sustabdymų COVID-19A plitimą.
Pranešime dr. M. Strioga pabrėžė, kad vakcinacijos efektą visuomenė pajus tuomet, kai bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. O kodėl dar verta skiepytis? Kaip nurodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertai, siekiant kuo greičiau suvaldyti visą pasaulį jau beveik metus sukausčiusią koronaviruso sukeltą pandemiją, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, jog vakcinos jau daugiau nei du šimtus metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų.
Taip pat D. Overlingas vaizdo įraše klaidingai teigia, kad COVID-19 vakcinos yra yra „genus modifikuojantis preparatas“.
Panašūs teiginiai, kad neva vakcinos gali modifikuoti žmogaus DNR, jau ne kartą paneigti.
Šią melagieną jau paneigė Europos žmogaus genetikos draugija, kuri paskelbė, kad mRNR vakcina nuo COVID-19 nepakeičia žmogaus DNR. Tai draugija padarė po to, kai soc. tinkluose ėmė plisti melagingos žinutės, kad vakcinos gali pakeisti žmogaus DNR.
„Skiepo metu, į žmogaus organizmą įvedamos molekules, dėl kurių ląstelėse susidaro nekenksmingi maži viruso fragmentai. Vakcina ląstelėse sukelia tam tikrų uždegimo požymių, kurie stipriai suaktyvina imuninę sistemą ir sukuria atsaką į virusą. Tokiu būdu, žmogaus organizmas užprogramuojamas greičiau ir aktyviau reaguoti į užkratą įvykus realiam kontaktui su COVID-19 virusu“, – paneigdamas melagieną sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas genetikas prof. Algirdas Utkus.
Vakcinuotis nuo COVID-19 yra svarbu, siekiant sustabdyti pandemijos plitimą bei norint apsisaugoti nuo sunkių COVID19 formų, įskaitant galimas viruso komplikacijas. „Individuali žmogaus genetinė struktūra (DNR) po vakcinacijos lieka nepakitusi. Atlikus skiepą yra stimuliuojama antikūnų ir gynybinių baltųjų kraujo kūnelių gamyba organizme, lygiai taip pat, kaip ir tada, kai kas nors natūraliai užsikrečia virusine infekcija. Ląstelėse esanti mRNR labai greitai suyra ir negali pati savarankiškai daugintis. Taigi mRNR fragmentas negali susijungti ar tiesiogiai integruotis su paties žmogaus natūralią DNR“, – rašoma VU internetiniame puslapyje.
Remiantis išvardytais faktais, galima teigti, kad vaizdo įraše buvo platinama klaidinanti informacija: vakcinos nemodifikuoja DNR, o skiepų naudą įrodo sumažėję šansai u-sikrėsti, sunkiai sirgti ar net mirti nuo COVID-19.
Šaltiniai:
- https://www.mf.vu.lt/apie-mf/naujienos/33-bendros-naujienos/1662-vakcina-nuo-covid-19-nepakeicia-zmogaus-dnr
- https://www.forbes.com/sites/victoriaforster/2021/01/11/covid-19-vaccines-cant-alter-your-dna-heres-why/
- https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/kodel-svarbu-skiepytis-nuo-covid-19-ligos-kaip-susidaro-specifinis-imunitetas https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcinuoti-asmenys-taip-pat-gali-uzsikresti-koronavirusu-ir-ji-platinti-todel-svarbu-nepamirsti-atsargumo
