Vadovaujantis laikraščio duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos planavo pasiekti Zaporižios srityje esančią Robotynę per pirmąsias 24 kontrpuolimo valandas, o paskui atkovoti Melitopolį ir suardyti rusų tiekimo kelius. Tačiau ukrainiečius „pribloškė“ minų laukų tankumas pietuose.
„Ketvirtą dieną generolas V. Zalužnas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, suprato, kad nieko nebus. Mūšio laukas buvo nusėtas sudegusia vakarietiška karine technika: amerikiečių „Bradley“, vokiečių „Leopard“, minų tralais. Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pakirto kovinę dvasią“, – rašoma „The Washington Post“ straipsnyje.
Valdininko teigimu, V. Zalužnas savo pajėgoms įsakė sustabdyti puolimą. Vietoje to, kad pamėgintų prasibrauti pro rusų gynybą masine mechanizuota ataka esant artilerinei paramai, kaip patarė amerikiečiai, V. Zalužnas nusprendė, kad Ukrainos kariai žygiuos pėsčiomis nedidelėmis grupėmis (iki 10 žmonių), nurodė šaltinis. Tokia taktika buvo siekiama išsaugoti daugiau technikos ir žmonių gyvybių, tačiau pajėgos stūmėsi į priekį gerokai lėčiau.
„Ne vieną mėnesį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis rengtų planų buvo atisakyta ketvirtą dieną, ir atidėliotas kontrpuolimas, rengtas taip, kad Azovo jūra būtų pasiekta per du–tris mėnesius, praktiškai sustojo“, – tvirtina dienraštis.
„The Washington Post“ paskelbė didelį straipsnį apie tai, kaip vyko pasiruošimas Ukrainos kontrpuolimui ir kodėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė mažesnių rezultatų, nei tikėjosi sąjungininkai. Laikraščio žurnalistai pasikalbėjo su daugiau nei 30 aukštas pareigas einančių Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos šalių valdininkų.
Straipsnyje aprašomas JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino ir amerikiečių karinės vadovybės susitikimas su tuometiniu Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir Ukrainos delegacija, įvykęs Briuselyje birželio 15 d., netrukus po kontrpuolimo pradžios. Susitikimo metu „ore tvyrojo nusivylimas“. Vadovaujantis „The Washington Post“ duomenimis, L. Austinas klausė Ukrainos apie kontrpuolimo planavimą, kodėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudoja vakarietiškos įrangos išminavimo darbams atlikti, nes „tai leistų surengti didesnio masto puolimą pasitelkiant šarvuotąją techniką“, ir kodėl ukrainiečiai puldami nekuria dūmų uždangų.
O. Reznikovas atsakė, kad sprendimus priima Ukrainos kariuomenės vadai. Jis papasakojo, kad rusų sraigtasparniai, bepiločiai ir artilerija naikina ukrainiečių šarvuotąją techniką kiekvieno bandymo pulti metu, o be paramos iš oro vienintelis likęs variantas – naudoti artileriją rusų pozicijoms apšaudyti, palikti apgadintą techniką ir tęsti puolimą pėsčiomis.
Straipsnyje nurodyta, kad 2022 m. rudens pabaigoje L. Austinas paklausė V. Zalužno, ko reikia Ukrainai pavasariniam puolimui surengti. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas atsakė, kad jam prireiks 1 000 karinės technikos vienetų ir devynių naujų brigadų, apmokytų Vokietijoje. Anot „The Washington Post“ pašnekovo, po tokio atsakymo L. Austinas „žagtelėjo“ ir kolegoms pareiškė, kad „tai praktiškai neįmanoma“.
„The Washington Post“ taip pat rašo, kad, Pentagono paskaičiavimais, Ukrainai reikėjo 90 tūkst. ar daugiau 155 mm skersmens artilerijos sviedinių per mėnesį, o JAV gamybos apimtys tesudarė apie dešimtadalį šio kiekio. Tada JAV kreipėsi pagalbos į Pietų Korėją, paskaičiavusi, kad apie 330 tūkst. 155 mm sviedinių galima pristatyti per 41 dieną, jeigu Seulas sutiks. Taigi, „Pietų Korėja tapo stambesne artilerijos sviedinių tiekėja Ukrainai, nei visos Europos šalys kartu sudėjus“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paklaustas, ar yra patenkintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimu, praėjusią savaitę publikuotame naujienų agentūros AP interviu teigė: „Žiūrėkite, mes nesitraukiame, aš esu patenkintas. Mes kovojame su antra didžiausia pasaulio kariuomene, esu patenkintas.“
Tačiau kartu V. Zelenskis pridūrė: „Mes netenkame žmonių, aš nesu patenkintas. Mes negavome ginklų, kurių norėjome – negaliu būti patenkintas, tačiau negaliu ir pernelyg skųstis.“
„Norėjome greitesnių rezultatų. Deja, šiuo požiūriu norimų rezultatų nepasiekėme. Ir tai faktas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina negavo pakankamai ginklų iš sąjungininkų, o tai neleidžia ukrainiečių pajėgoms greitai veržtis į priekį.
V. Zelenskis interviu pareiškė susirūpinimą, kad Izraelio ir „Hamas“ karas gali nukreipti Vakarų dėmesį nuo karo Ukrainoje. Ribotas biudžetas ir konkuruojančios politinės darbotvarkės esą gali paveikti Vakarų karinės pagalbos Kyjivui srautus.
„Jei šiandien dėl pagalbos, ginklų ir finansavimo trūkumo nebus galima atsilaikyti, tai reikštų, kad Rusija tikriausiai įžengs į NATO šalis. Ir tada kovos amerikiečių vaikai“, – pažymėjo prezidentas.
