Tyrime teigiama, kad N. Patruševas dar 2022 m. vasarą pradėjo Vladimirui Putinui pasakoti apie J. Prigožino keliamą grėsmę ir jo „pernelyg didelę politinę bei karinę įtaką“. Tiesa, V. Putinas nesiklausė: būtent tada „Wagner“ samdiniai pranešinėdavo apie „pergales“ Ukrainoje.
„Visi V. Putinui sakė, kad paralelinė armija yra klaida. Jeigu jis [J. Prigožinas] kasdien spjaudo į veidą karinei vadovybei, vadinasi, turite problemų“, – leidiniui sakė neįvardytas buvęs Kremliaus valdininkas, periodiškai dirbęs tiek su V. Putinu, tiek su N. Patruševu.
Buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, palaikančio ryšius su V. Putinui ir Saugumo tarybos sekretoriui artimais žmonėmis, teigimu, situacija pasikeitė, kai spalio mėnesį J. Prigožinas paskambino V. Putinui ir, jį išplūdęs, pasiskundė šaudmenų trūkumu. Šio skambučio liudininku buvo N. Patruševas.
Gruodžio mėnesį pasidarė aišku, kad Saugumo tarybos sekretoriaus perspėjimai buvo pagrįsti, o V. Putinas toliau viešai ignoravo J. Prigožiną ir neatsiliepė į skambučius.
2023 m. birželio mėnesio pradžioje Kremlius faktiškai paskelbė planus likviduoti „Wagner“ kaip kovinę jėgą Ukrainoje, įsakęs samdiniams užsiregistruoti Rusijos gynybos ministerijoje.
Kaip rašo WSJ, kai J. Prigožinas birželio 23 dieną pradėjo žygį į Maskvą, V. Putinas buvo savo viloje toli nuo Maskvos. Tada N. Patruševas esą surengė ne vieną telefoninį skambutį ir paprašė J. Prigožinui simpatizuojančių pareigūnų „pabandyti su juo susisiekti“.
Žurnalistai rašo, kad penki skambučiai iš Kremliaus „nesulaukė atsako“. Be Baltarusijos, skambinta ir Kazachstano valdžiai – tai buvo „apsidraudimas blogiausio scenarijaus atveju“. Tačiau šios šalies prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas, kaip teigiama, atsiribojo. Galų gale J. Prigožino maištas buvo „išspręstas“ su Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pagalba.
Rugpjūčio pradžioje, kaip teigia WSJ, N. Patruševas įsakė savo padėjėjui parengti planą, kaip likviduoti J. Prigožiną. Taip leidiniui sakė neįvardytas buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas. Vakarų žvalgybos agentūros tvirtina, kad vėliau tai buvo parodyta V. Putinui ir jis neprieštaravo.
Rugpjūčio 23 dieną „Wagner“ vadeiva laukė Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kol jo lėktuvas bus patikrintas ir paruoštas išvykti. Būtent tada, pasak WSJ pašnekovų Vakarų žvalgybos tarnybose, po sparnu buvo padėta nedidelė bomba.
Praėjus vos pusvalandžiui po pakilimo, ji sprogo ir visi dešimt lėktuvu skridusių žmonių žuvo, įskaitant J. Prigožiną ir jo bičiulį Dmitrijų Utkiną. Kremlius neigia bet kokį dalyvavimą.
N. Patruševas ir kiti Rusijos pareigūnai neatsakė į WSJ prašymus pakomentuoti.
