Straipsnyje teigiama, kad NATO nenori priimti į savo gretas naujos narės, kuri pagal aljanso kolektyvinio saugumo taisykles „įveltų ją į didžiausią sausumos karą Europoje nuo 1945 metų“.
Tai privertė NATO ieškoti tam tikro „aukso vidurio“ – kažko greito, bet pakankamai svaraus, kad parodytų, jog aljansas, kaip šią savaitę išsireiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, „ilgam“ rems Ukrainą.
Tačiau, diskusijose dalyvaujančių aukšto rango Vakarų diplomatų teigimu, kaip tai atrodys, vis dar lieka neaišku.
Leidinys rašo, kad šią savaitę Briuselyje per užsienio reikalų ministrų susitikimą pateikti pasiūlymai suteikti NATO didesnę karinės pagalbos koordinavimo, finansavimo bei Ukrainos pajėgų apmokymo kontrolę iš karto buvo sutikti skeptiškai.
JAV bei Vokietija ir toliau nepritaria, kad Vašingtone būtų pasiūlyta Ukrainai pradėti derybas dėl narystės, kaip tai buvo padaryta praėjusiais metais per NATO viršūnių suvažiavimą Vilniuje. Jos nori išbraukti šį klausimą iš liepos mėnesio darbotvarkės, nepaisant to, kad Europos Sąjungoje buvo inicijuotas analogiškas procesas, patvirtintas praėjusią žiemą.
Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, jos nori pasiūlyti Ukrainai „konkrečius įsipareigojimus“, kuriuos ji galėtų įvykdyti. Tiesa, pastangos aiškiai apibrėžti sąlygas, kurias Ukraina turėtų įvykdyti, kad galėtų pradėti derybas su NATO, dar nepasistūmėjo į priekį.
Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį lankėsi NATO būstinėje. Jis teigė,kad Ukrainai reikia žemė-oras raketų „Patriot“, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų atakų,
„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis. – Tačiau pagrindinė mano žinia šiandien bus „Patriotai“.
„Ukrainiečių gyvybių gelbėjimas, Ukrainos ekonomikos gelbėjimas, Ukrainos miestų gelbėjimas priklauso nuo to, ar Ukrainoje bus „Patriot“ bei kitų oro gynybos sistemų. Kalbame apie „Patriot“, nes tai vienintelė sistema, galinti perimti balistines raketas“, – sakė D. Kuleba.
NATO užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui stiprinti Aljanso vaidmenį teikiant saugumo pagalbą Ukrainai, trečiadienį per spaudos konferenciją po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje dienos pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, pranešė „Ukrinform“.
„Visos sąjungininkės sutaria, kad šią kritišką akimirką reikia remti Ukrainą. Yra vienybė dėl tikslų. Šiandien sąjungininkės susitarė dėl plano didinti NATO vaidmenį koordinuojant pagalbą saugumo srityje ir mokymus. Detalės paaiškės per ateinančias savaites“, – sakė J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas siūlo iš karinės pagalbos skyrimo Ukrainai proceso pašalinti politiką ir netikrumą – įkurti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų fondą ir prisiimti didesnę naštą, organizuojant ginklų tiekimą Kyjivui, tačiau trečiadienį NATO 75-mečiui pažymėti Briuselyje susirinkusių ministrų pradinė reakcija buvo nevienareikšmiška.
