Ukrainos prezidentas, ankstyvomis antradienio valandomis kreipdamasis į visuomenę, sakė, kad dabar paaiškės, kas yra Kijevo „tikras draugas ir partneris“, o kas tik žodžiais geba pagąsdinti Rusiją.
„Okupuotų Donecko ir Luhansko teritorijų nepriklausomybės pripažinimas gali lemti vienašališką pasitraukimą iš Minsko susitarimų“, – sakė jis.
Vadinamasis Minsko protokolas yra susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos, sudarytas 2015 metais, siekiant išspręsti konfliktą Donbaso regione.
V. Zelenskis sakė, kad Kijevas nereaguos į provokacijas, bet taip pat neatsisakys jokios savo teritorijos, o vienintelė šalies svajonė yra „taika Ukrainoje“.
„Esame ištikimi taikiam ir diplomatiniam keliui, juo ir eisime“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad „nėra jokios priežasties chaotiškam elgesiui“ ir bemiegėms naktims.
JAV ir jų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje kritikavo Rusijos veiksmus Ukrainoje
Skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Jungtinės Valstijos griežtai sukritikavo Rusiją, į separatistines teritorijas Rytų Ukrainoje nusiuntusią savo pajėgas. „Jūs vadinate tai taikos daliniais, – pirmadienio vakarą Niujorke Rusijos adresu sakė JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield. – Tai visiška nesąmonė“.
Ukrainos ir Vakarų šalių prašymu sušaukto posėdžio pradžioje JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rosemary DiCarlo sakė: „Ateinančios valandos ir dienos bus kritiškos. Didelio konflikto pavojus realus, jo būtina vengti bet kokia kaina“. Ji pareiškė „labai apgailestaujanti“ dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo „dislokuoti dalinius Rytų Ukrainoje“.
V. Putinas pirmadienį pripažino separatistinių teritorijų Rytų Ukrainoje – „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ – nepriklausomybę. Savo kalboje per televiziją jis, be to, paskelbė, kad rusų pajėgos šiose teritorijose užtikrins „taiką“. Susitarimas su separatistais numato „abipusę paramą“ puolimo atveju bei „bendrą sienų apsaugą“.
Iš Ukrainos V. Putinas pareikalavo „nedelsiant“ nutraukti bet kokius karinius veiksmus šalies rytuose. Priešingu atveju Kijevui teks „visa atsakomybė už galimą tolesnį kraujo liejimą“. Jis dar kartą apkaltino Kijevą Rytų Ukrainoje vykdant rusų gyventojų „genocidą“ ir siekiant branduolinio ginklo.
JAV ambasadorė L. Th. Greenfield sakė, kad V. Putino kalba buvo „virtinė pasipiktinimą keliančių, neteisingų teiginių“, kurių tikslas „sukelti dingstį karui“.
Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia pabrėžė, kad jo šalies sienos, nepaisant Rusijos veiksmų yra „nekintamos“. Ukraina paragino Rusiją „atšaukti“ separatistinių Ukrainos teritorijų pripažinimą, „grįžti prie derybų stalo“ ir nurodyti „nedelsiant išvesti savo okupacines pajėgas“.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia atsakė: „Liekame atviri diplomatijai, diplomatiniam sprendimui“. Jis pridūrė: „Tačiau mes neketiname leisti, kad Donbase vėl lietųsi kraujas“.
Saugumo Tarybos narės, įskaitant Prancūziją, Norvegiją, Airiją, Keniją, Ganą ir Jungtinius Arabų Emyratus, sukritikavo Rusijos veiksmus. Britų pasiuntinė Barbara Woodward sakė, kad Taryba turi vieningai paraginti Rusiją „deeskaluoti padėtį ir laikytis įsipareigojimų“. Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha, turėdamas omenyje Rusijos veiksmus, klausė: „Kas kitas?“
Veto teisę turinti Kinija tuo tarpu aiškiai nepasmerkė Rusijos žingsnių, tačiau paragino visas konflikto šalis „elgtis santūriai“. Visos pusės turi vengti veiksmų, „kurie kursto įtampą“, – sakė Kinijos ambasadorius JT Zhang Junas. Jo šalis sveikins „visas pastangas diplomatiniu būdu sureguliuoti konfliktą“.
Beveik dvi valandas trukusio įtempto posėdžio pabaigoje Ukrainos ambasadorius nusivylęs pareiškė, kad JT „serga“ ir yra „apimtos Kremliaus platinamo viruso“.
