"Prašymas dėl pono Assange'o ekstradicijos buvo teisėtai pateiktas, o jo apeliacija prieš ekstradiciją atitinkamai yra atmetama", - paskelbė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Nicholas Phillipsas.
Septynių teisėjų balsai pasiskirstė santykiu penki prieš du, tačiau dauguma nutarė, jog Švedijos prokuroras turėjo reikiamus teisinius įgaliojimus ir galėjo išduoti L.Assange'o arešto orderį, siekiant jį apklausti dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.
Visos J.Assange'o bylos baigtis priklausė nuo argumento, kad Europos arešto orderis, išduotas Švedijos prokuroro, yra "negaliojantis", nes nebuvo išduotas teisėjo.
Tačiau J.Assange'o advokatė Dinah Rose netikėtai paprašė iš naujo nagrinėti šią bylą, argumentuodama, jog nutartyje minima medžiaga, kuri nebuvo paminėta per teismo posėdžius.
Teisėjas sutiko su šiuo prašymu ir suteikė 14 dienų laikotarpį, per kurį J.Assange'o advokatai gali pateikti prašymą iš naujo nagrinėti bylą.
40-metis australas nedalyvavo posėdyje, vykusiame Londono centre. Jo šalininkas Johnas Pilgeris sakė, kad J.Assange'as "įstrigo eismo spūstyje".
"WikiLeaks" įkūrėjas, sukėlęs Vašingtono įtūžį, kai jo portalas paviešino daugybę įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų, kovojo, kad nebūtų deportuotas, nuo pat savo suėmimo Londone 2010 metų gruodį pagal Europos arešto orderį.
Aukščiausiasis Teismas yra paskutinė jo bylinėjimosi stotis pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nes du žemesnės instancijos teismai nutarė, kad jis turėtų būti išsiųstas į Švediją apklausti dėl įtariamo išžaginimo ir seksualinės prievartos prieš dvi "WikiLeaks" savanores darbuotojas.
Tačiau J.Assange'as, kurio judėjimas buvo smarkiai ribojamas pastarąsias 540 dienų, dar turi paskutinę galimybę - kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), jeigu jo advokatams nepavyktų pasiekti, kad ši byla būtų iš naujos nagrinėjama Britanijoje.