Taip antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Rusija prarado maždaug pusę savo karinių pajėgumų. Ukraina išstūmė Rusiją iš pusės jos užgrobtų teritorijų“, – sakė U. von der Leyen.
Be to, Ukraina „nustūmė tolyn Rusijos Juodosios jūros laivyną ir vėl atvėrė jūrų koridorių grūdams į pasaulį tiekti“.
Kalbėdama apie Rusijos ekonomines nesėkmes, U. von der Leyen pažymėjo, kad sankcijos „atskyrė“ Rusijos ekonomiką nuo modernių technologijų ir inovacijų. „Rusija dabar yra priklausoma nuo Kinijos“, – pažymėjo ji.
Kalbėdama apie Rusijos diplomatines nesėkmes, EK vadovė priminė, kad Suomija įstojo į NATO, kad Švedija „netrukus paseks jos pėdomis“ ir kad Ukraina yra „arčiau nei bet kada anksčiau kelyje į Europos Sąjungą“.
Ji pabrėžė, kad visa tai byloja, jog Ukraina gali nugalėti kare prieš Rusiją, tačiau tam Vakarai turi toliau „stiprinti jų pasipriešinimą“.
„Ukrainiečiams reikia nuspėjamo finansavimo per visus 2024 metus ir vėliau. Jiems reikia pastovaus ginklų tiekimo, kad galėtų apginti Ukrainą ir atgauti sau teisėtai priklausančias teritorijas. Jiems reikia pajėgumų, kurie atgrasytų nuo būsimų Rusijos puolimų, ir taip pat jiems reikia vilties. Jiems reikia žinoti, kad savo kova jie užsitarnaus geresnę ateitį savo vaikams. O Ukrainos geresnė ateitis vadinasi Europa“, – sakė ji.
ES vadovai vasario 1 dieną surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bandys įveikti Vengrijos blokadą dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Ukrainai per ateinančius ketverius metus.
Artėjant antrosioms Rusijos pradėto karo metinėms, Kyjivo vyriausybei labai reikia lėšų ekonomikai ir viešosioms paslaugoms išlaikyti.
Budapeštas – artimiausias Maskvos sąjungininkas ES – pareiškė, kad galėtų sutikti su pagalba, jei kasmet jam būtų suteikta galimybė vetuoti tolesnius mokėjimus.
ES pareigūnai teigia, kad jei nepavyks įtikinti Vengrijos, kitos 26 valstybės narės sieks skirti pinigų ne iš ES biudžeto, tačiau tai greičiausiai bus daroma trumpesniam laikotarpiui.
