o to, kai sekmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai parodė, kad už V. Putiną balsavo beveik 88 proc. rinkėjų, užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pasakė, kad rinkimai nėra „laisvi ir teisingi“.
Remiantis šiais Rusijos centrinės rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, V. Putinas rinkimuose pasiekė rekordinę pergalę, dar patogiau įsitaisydamas prezidento poste, kuriame jau praleido beveik ketvirtį amžiaus.
Vieninteliais V. Putino, kuris savo pergalę pasveikino kaip „pasitikėjimo“ juo ir „vilties“ ženklą, varžovais rinkimuose buvo vos trys kandidatai, nekritikavę nei jo valdymo, nei invazijos Ukrainoje.
Visi rimti konkurentai buvo pašalinti dar iki prasidedant balsavimui.
Didžiausias V. Putino priešas praėjusį mėnesį mirė arkties kalėjime, o kiti kritikai yra arba kalėjime, arba tremtyje.
Tuo tarpu nepriklausomų rinkimų stebėtojų skaičius buvo labai ribotas, tris dienas trukusio balsavimo stebėti nebuvo pakviesta ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Dienraštyje „The Telegraph“ publikuotame straipsnyje G. Shappsas teigė, jog „savaime suprantama, kad, sekmadienį pavogęs vadinamuosius rinkimus, kuomet politiniai oponentai arba sėdi kalėjime, arba yra numarinti, jis (Putinas) niekur nesitrauks.
Šokiruoja tai, kad, pasibaigus kitai penkerių metų jo kadencijai, jis valdžioje bus išbuvęs beveik tiek pat, kiek diktatorius Josifas Stalinas.
V. Putinas elgiasi lyg šių dienų Stalinas.
Tai tironas, kuriam turi pasipriešinti Vakarai – priemonių mes turime, bet... privalome parodyti, jog turime ir kolektyvinės valios laimėti.“
D. Cameron socialiniame tinkle „X“ rašė: „Po neteisėtų rinkimų Ukrainos teritorijoje, balsavimas baigtas ir Rusijoje, rinkėjams nesuteikiant pasirinkimo, o ESBO – galimybės nepriklausomai stebėti rinkimus“.
„Laisvi ir teisingi rinkimai taip neatrodo.“
Sekmadienį, iki paskelbiant preliminarius rinkimų rezultatus, rinkimus Rusijoje sukritikavo ir JK ministrų kabineto narys Markas Harperis.
Duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News“, jis pasakė: „Nemanau, kad kam nors kyla kokių nors iliuzijų dėl to, kad jie yra laisvi arba teisingi, o tai, kad tokie rinkimai rengiami ir Ukrainoje – nepriklausomoje šalyje, kurią bando užgrobti Vladimiras Putinas – yra itin smerktina“.
Paklaustas, ar JK pripažins V. Putino režimą, transporto sekretorius pasakė: „Žinoma, su Rusija palaikome diplomatinius santykius, tačiau savo poziciją dėl invazijos Ukrainoje išsakome labai aiškiai“.
Buvęs NATO generalinis sekretorius ir JK Lordų rūmų narys George‘as Robertsonas pasakė, kad Vakarai neturėtų pasiduoti V. Putino bauginimui.
„Manau, kad V. Putinas ims tik dar griežčiau laikytis savo kurso, teigdamas, kad rinkimų rezultatai reiškia paramą tiek jam pačiam, tiek jo kariniams veiksmams“, – kalbėdamas su naujienų agentūra BBC sakė jis.
Jo teigimu, nors Vakarų šalys „išsigando“ V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, „mes neturėtume pasiduoti branduoliniam šantažui“, nes „jis žino, kad nes turime atsakomųjų priemonių“.
JK gyvenantys rusai sekmadienį rinkosi balsavimo vietose, kad sugadintų prezidento rinkimų biuletenius, tokiu būdų pareikšdami protestą V. Putinui.
Rusijos demokratinė draugija – JK gyvenančių rusų emigrantų bendruomenė – prie Rusijos ambasados Londone surengė „Vidurdienio prieš Putiną“ demonstraciją.
Tuo tarpu A. Navalno bendražygiai ragino visos Rusijos gyventojus protestuoti, sekmadienį vidurdienį masiškai susirenkant prie balsavimo punktų, kad šie būtų perpildyti.
Vokietijos prezidentas pasakė V. Putino nesveikinsiąs
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimo proga nesveikins, Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“ pranešė jo atstovė spaudai.
„Jokio laiško V. Putinui nebus“, – straipsnyje cituojami atstovės spaudai Cerstin Gammelin žodžiai.
„Šiandien galvoju apie žmones Rusijoje, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją ir kurie gyvena nuolatinės V. Putino režimo grėsmės šešėlyje. Mes šių drąsių žmonių nepamiršime“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė F. W. Steinmeieris.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija platformoje „X“ pirmiau yra rašiusi, kad „Pseudorinkimai #Rusijoje nėra nei laisvi, nei teisingi, o jų rezultatas nieko nestebina. Putino valdžia – autoritarinė, grindžiama cenzūra, represijomis ir smurtu“.
Po paskutinių 2018 m. Rusijoje įvykusių rinkimų F. W. Steinmeieris V. Putiną pasveikino.
O. Scholzas nepasveikino V. Putino su perrinkimu
Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas nepasveikino V. Putino su perrinkimu. „Tai nebuvo demokratiški ir sąžiningi rinkimai“, – pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovė Christinė Hoffmann. „Kancleris nepasveikino, – pridūrė ji. – Rusija (...) šiandien yra diktatūra, ją autoritariškai valdo Vladimiras Putinas“.
Paklaustas, ar V. Putinas ateityje bus vadinamas prezidentu, Užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pastaruoju metu buvo naudojama tik V. Putino pavardė nenurodant pareigų.
Atstovas taip pat kritikavo, kad Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, kitose šalyse atidarė savo rinkimų punktus. Tai, pavyzdžiui, pasakytina apie separatistinį Moldovos regioną Uždniestrę, taip pat separatistinius Sakartvelo regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją. „Nepripažinsime tokių fiktyvių rinkimų rezultatų“, – sakė atstovas. Tai taip pat galioja okupuotoms ir aneksuotoms teritorijoms Rytų Ukrainoje.
G. Landsbergis: vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai tėra tragiškas farsas
Savaitgalį vykusius Rusijos prezidento rinkimus užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vadina „tragišku farsu“. Pasak jo, ši procedūra nebuvo nei sąžininga, nei laisva, juo labiau neatitiko jokių visuotinai pripažintų demokratijos ir teisinės valstybės standartų.
„Iš neteisės negali kilti teisė, o iš prievartos, priespaudos ir klastojimų – negali kilti tarptautinėje erdvėje gerbtinas legitimumas. Todėl nelaikome ir nevadiname šios falsifikuotos ir imitacinės procedūros rinkimais, nes tai, deja, yra panašiau į tragišką farsą“, – pranešime spaudai teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad vadinamieji prezidento rinkimai Rusijoje vyko kovo 15–17 dienomis.
Sekmadienį paskelbta, kad dar vieną šešerių metų kadenciją Rusijos prezidento poste laimėjo V. Putinas. Vyriausybei vadovaujama VTsIOM apklausų tarnyba prognozavo, kad V. Putinas laimėjo rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų po to, kai 17.00 val. Lietuvos laiku pasibaigė balsavimas labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.
Šie rinkimai pasižymėjo mirtinų Ukrainos sprogdinimų antplūdžiu, Kyjivui prielankių sabotažo grupuočių įsiveržimais į Rusijos teritoriją ir vandalizmu balsavimo apygardose.
Ukrainoje, Rusijos kontroliuojamose teritorijose, balsavimas taip pat vyko.
Kyjivas šį balsavimą pasmerkė kaip apsimestinį, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino V. Putiną „diktatoriumi“, „girtu nuo valdžios“.
Prancūzija: Rusijoje laisviems rinkimams nebuvo sudarytos sąlygos
Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad rinkimai, pratęsę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą, vyko „represijų“ sąlygomis, ir pasveikino „daugybę“ rusų, pademonstravusių savo pasipriešinimą.
„Laisviems, pliuralistiniams ir demokratiškiems rinkimams nebuvo sudarytos sąlygos“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, pridurdama, kad tris dienas trukęs balsavimas vyko „didėjant represijoms prieš pilietinę visuomenę ir bet kokią opoziciją režimui“.
„Prancūzija sveikina daugybę Rusijos piliečių ir jų drąsą taikiai demonstruojant pasipriešinimą šiam išpuoliui prieš jų pamatines politines teises“, – sakoma Prancūzijos URM pareiškime.
Užsienio reikalų ministerija taip pat apgailestavo, kad rinkimuose nebuvo leista dalyvauti V. Putino karo prieš Ukrainą kritikams ir kad Rusija nepakvietė rinkimų stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Prancūzijos URM pareiškime taip pat smerkiamas balsavimas, surengtas pietų ir rytų Ukrainos teritorijose, kurias šiuo metu yra okupavusi Rusija.
„Prancūzija nepripažįsta ir niekada nepripažins nei šių vadinamųjų „rinkimų“ rengimo, nei jų rezultatų ir dar kartą patvirtina savo paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma jame.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė, kad nesveikins V. Putino su pergale.
„Aleksejaus Navalno mirtis ir visų (Putino) oponentų pašalinimas reiškia, kad negalima sveikinti ko nors su rinkimais, paženklintais mirtimi tų, kurie kovojo už pliuralizmą Rusijoje“, – sakė jis Prancūzijos dienraščiui „Le Parisien“.
Sakartvelas pasmerkė „Putino rinkimus“ Abchazijoje ir Pietų Osetijoje
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija smerkia Rusijos prezidento „rinkimų“ organizavimą okupuotuose Sakartvelo regionuose ir neteisėtą rinkimų apylinkių atidarymą juose.
Tai sakoma Sakartvelo URM tinklalapyje, praneša „Ukrinform“.
Pabrėžiama, kad tai yra Rusijos žingsnis prieš Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, kuris šiurkščiai pažeidžia esminius tarptautinės teisės principus ir normas, visiškai ignoruoja JT Chartiją ir Helsinkio baigiamąjį aktą.
„Bet kokių rinkimų rengimas okupuotose teritorijose yra neteisėtas tęsiantis okupacijai, ką, be kita ko, nustatė tarptautiniai teismai, taip pat sąlygomis, kai gyventojams, išvarytiems iš okupuotų teritorijų dėl etninio valymo, iki šiol nesuteikta galimybė grįžti į savo namus“, – sakoma pareiškime.
Sakartvelo URM paragino Rusiją nutraukti veiksmus prieš Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant 2008 m. rugpjūčio 12 d. sutartį dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES.
Sakartvelo URM taip pat paragino tarptautinę bendruomenę deramai įvertinti ir reaguoti į kitus neteisėtus Rusijos veiksmus okupuotuose regionuose, kuriais kėsinamasi į Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Pasak Sakartvelo žiniasklaidos, Abchazijoje buvo atidaryta 30 rinkimų apylinkių, Pietų Osetijoje – 11. Be to, balsavime dalyvavo Rusijos kariškiai.
