„Nacionalinio suvereniteto gynimo“ įstatymų paketas laikomas naujausiu V. Orbano mėginimu nutildyti kritiškus balsus prieš kitų metų Europos Parlamento ir vietos rinkimus. Įstatymai buvo priimti didele balsų dauguma parlamente, kuriame dominuoja V. Orbano partija „Fidesz“, rašoma parlamento svetainėje.
Įstatymai, įsigaliosiantys kitų metų vasario 1 d., kriminalizuoja rinkimų kampanijų finansavimą iš užsienio ir įsteigia naują Suvereniteto apsaugos biurą, turintį plačius tyrimo įgaliojimus.
Agentūros vadovo kandidatūrą siūlys premjeras, jis turės įgaliojimus „nustatyti ir tirti organizacijas, gaunančias finansavimą iš užsienio (...) siekiant paveikti rinkėjų valią“.
Naujoji agentūra neturės galios pati taikyti sankcijas nevyriausybinėms organizacijoms, bet galės perduoti informaciją valdžios institucijoms. Ji taip pat skelbs metinę „suverenumo ataskaitą“ ir teiks rekomendacijas.
Kiekvienam kandidatui, norinčiam dalyvauti rinkimuose ir gaunančiam finansavimą iš užsienio, gali grėsti iki trejų metų kalėjimo. Valdančioji partija „Fidesz“ tvirtina, kad įstatymų pakeitimai „užvers spragą, leidžiančią gudrybes per rinkimus“. Tačiau jie sulaukė kritikos šalyje ir užsienyje.
Europos Taryba lapkritį ragino Vengriją atsisakyti įstatymo projekto, „keliančio didelį pavojų žmogaus teisėms“. Žymios teisių gynimo grupės, įskaitant „Amnesty International Hungary“, sako, kad įstatymų paketas „tarnauja apsaugoti savivaliaujančią valdžią“. Jos baiminasi, kad naujoji agentūra gali nusitaikyti į teisių gynimo grupes, žurnalistus, įmones, bažnyčias, profesines sąjungas ir savivaldybes, kurioms trūksta išteklių apsiginti nuo kokio nors tyrimo ar procedūros.
Amerikos ambasadorius Budapešte Davidas Pressmanas sakė, kad palyginti su šiuo įstatymu „Maskvos užsienio agentų įstatymas atrodo švelnus ir nuosaikus“. „Kai vyriausybė siūlo sukurti naują vidaus saugumo agentūrą, apginkluotą nevaržomomis ir nekontroliuojamomis tyrimo galiomis (...) tai kelia nerimą“, – anksčiau šį mėnesį sakė jis.
Nuo atėjimo į valdžią 2010 m. V. Orbanas ir jo sąjungininkai dažnai kaltina politinius oponentus, nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos priemones, kad tarnauja užsienio interesams.
2017 m. valdančiosios partijos priėmė panašų įstatymą, skirtą nevyriausybinėms organizacijoms, gaunančioms finansavimą iš užsienio, tačiau po oficialaus Europos Sąjungos (ES) įspėjimo turėjo jį panaikinti.
Vengrija yra 27 valstybių bloko narė, tačiau V. Orbanas nuolat konfliktuoja su ES ne tik dėl migracijos, bet ir tokiais klausimais kaip žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybė bei LGBTQ teisės.
Neseniai vyriausybė pareiškė, kad „pinigai iš Briuselio ir užsienio“ buvo naudojami siekiant paveikti Vengrijos politiką. Opozicinės partijos neigia įtarimus, kad gauna finansavimą iš užsienio, tvirtina, jog tai aukos iš užsienyje gyvenančių Vengrijos piliečių.
