Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas kaltino ES stojant prieš Izraelį. Jis teigė apskritai matąs „problemą dėl Europos pareiškimų“. Jie esą paprastai būna „labai vienpusiški“ ir „nepadeda – ypač tokiomis aplinkybėmis, kai yra tokiai didelė įtampa“.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas laikosi labai lojalios pozicijos Izraelio vyriausybės ir asmeniškai premjero Benyamino Netanyahu atžvilgiu. Todėl ES diplomatai spėjo, kad Vengrija neparems ir Izraeliui skirto raginimo nutraukti smurtą. Taip J. Borrellis visų 27 šalių vardu, be kita ko, norėjo pasakyti, kad didelis žuvusių civilių, įskaitant moteris ir vaikus, skaičius yra nepriimtinas.
Pasak J. Borrellio, ir kitos 26 valstybės kritikavo didelius civilių aukų skaičius konflikte. Jos pasmerkė radikalaus „Hamas“ judėjimo raketų atakas ir „visiškai“ parėmė Izraelio teisę gintis. Tačiau tai turi būti daroma „proporcingai“ ir paisant tarptautinės teisės, kalbėjo ispanas. „Stiprios paramos“ būta ir reikalavimui Izraeliui atsisakyti prievartinio palestiniečių būstų atlaisvinimo Rytų Jeruzalėje, dėl ko ir kilo smurto eskalacija.
Vengrija vis vetuoja ES poziciją. Jau kelias savaites glaudžius santykius su Kinija palaikanti šalis blokuoja bendrą ES pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Honkonge. Praėjusių metų gale ji kartu su Lenkija grasino vetuoti 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondą, nes ES lėšų išmokėjimas buvo susietas su teisinės valstybės principų laikymusi.
