Konservatyvusis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kartu su Lenkijos ministru pirmininku, centro dešinės pažiūrų Donaldu Tusku viešėjo Baltuosiuose rūmuose ir su JAV lyderiu aptarė galimybę Kyjivui siųsti daugiau ginklų. Gimtojoje šalyje šiedu politikai yra aršūs varžovai, tačiau nusprendė laikinai pamiršti nesutarimus ir įtikinti Kongresą bei J. Bideną užtikrinti, kad rusai neužimtų naujų Ukrainos teritorijų.
„Drįsčiau pasakyti, kad visi Lenkijos politinės scenos dalyviai demonstruoja vienybę, kalbant apie šalies saugumo klausimą“, – prieš išskrisdamas į JAV pareiškė A. Duda.
„Mano ir prezidento Andrzejaus Dudos politinės pažiūros skiriasi praktiškai visais klausimais, tačiau tėvynės saugumo labui privalome veikti išvien ir tai darysime“, – pridūrė D. Tuskas.
A. Duda ir D. Tuskas viliasi, kad jųdviejų solidarumas įtikins Vašingtone esančius politikus dirbti kartu siekiant bendro tikslo – ginti demokratiją Europoje.
Baltųjų rūmų pareigūnai teigia norintys, kad ši žinutė rezonuotų Vašingtone – ypač Kongreso koridoriuose. „Laisva Europa neįmanoma be laisvos ir nepriklausomos Ukrainos“, – pasakė D. Tuskas Rytiniame kabinete surengto susitikimo su J. Bidenu pradžioje.
Davęs aiškų signalą Respublikonų partijos nariams, A. Duda pirmadienį dienraštyje „The Washington Post“ paskelbtame straipsnyje paragino visas NATO valstybes nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kol reporteriai buvo susitikimų kabinete, J. Bidenas pagyrė Lenkiją už gynybai skirtus beveik 4 proc. BVP, t. y. dvigubai daugiau nei NATO valstybėms narėms galiojantis įsipareigojimas, kurio daugelis Aljanso šalių dar neįvykdė. Taip pat jis toliau pabrėžė, kaip svarbu, kad Kongresas pritartų tolesnei karinei pagalbai Ukrainai. „Privalome veikti, kol ne per vėlu, – sakė JAV prezidentas. – Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos Ukrainoje. Putinas eis toliau, keldamas pavojų Europai, JAV ir visam laisvajam pasauliui.“
Konservatorių mėgstamas A. Duda taip pat asmeniškai susitiko su Atstovų Rūmų pirmininku Mike’u Johnsonu, kuris niekaip nesurengia balsavimo dėl 60 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketo. „Duda yra mūsų respublikonų užkalbėtojas“, – pareiškė Michalas Baranowskis, vadovaujantis Vokietijos Maršalo fondo atstovybei Lenkijoje ir palaikantis artimus ryšius su aukštas pareigas užimančiais valdininkais Varšuvoje.
Po valandą ir 40 minučių trukusio susitikimo D. Tuskas lenkiškai kreipėsi į prie Baltųjų rūmų susirinkusius reporterius ir išreiškė viltį, kad M. Johnsonas supras, jog neveiklumas gali kainuoti „tūkstančius gyvybių Ukrainoje“. „Tai ne kažkoks politinis kivirčas, aktualus tik čia, Amerikoje, – tęsė Lenkijos premjeras. – Jeigu Johnsonas nepriims reikalingo sprendimo, Ukrainoje mirs tūkstančiai žmonių: vaikų, moterų. Jis turi suvokti savo asmeninę atsakomybę.“
Šis vizitas įvyko Vašingtono iniciatyva ir privertė Lenkijos lyderius pamiršti didelius politinius nesutarimus. „Kalbant apie pagalbos Ukrainai svarbą, Lenkijoje tam pritaria visi, todėl dalyvavimas susitikime drauge yra visiškai unikalus politinės vienybės ženklas, skirtas situacijos rimtumui pabrėžti“, – sakė M. Baranowskis.
JAV valdininkai teigė, kad susitikimas iš dalies buvo surengtas Lenkijos įstojimo į NATO 25-mečiui pažymėti, tačiau nieko nuostabaus, jog jo dominuojanti tema buvo Ukraina. „Lyderiai vėl patvirtins savo tvirtą pasiryžimą ginti Ukrainą nuo Rusijos brutalaus užkariavimo“, – vasario mėnesį padarytame pareiškime sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas prieš susitikimą paskelbė, kad JAV pasiūlys Lenkijai 2 mlrd. JAV dolerių (apie 1,8 mlrd. eurų) paskolą kariuomenei finansuoti ir suteiks galimybę įsigyti 96 sraigtasparnius „Apache“.
