2020-aisiais ESTT įsakė Lenkijai laikinai nutraukti naujos Drausmės komisijos darbą, nes joje buvo pilna valdančiajai šalies partijai „Teisė ir Teisingumas“ lojalių žmonių. Be to, ši komisija labiau priminė priemonę teisėjams įbauginti, kad jie laikytųsi nurodymų, informuoja euobserver.com.

Trečiadienį, liepos 14 d., ESTT viceprezidentas savo pareiškime pakartojo, kad Lenkija privalo paklusti minėtajam įsakymui, o galutinis sprendimas dėl Drausmės komisijos veiklos gali būti priimtas jau ketvirtadienį.

Tačiau Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, kuriame taip pat netrūksta partijos „Teisė ir Teisingumas“ šalininkų, trečiadienį pareiškė, kad Lenkija šiuo atveju gali ignoruoti ESTT įsakymus, nes jie prieštarauja šalies konstitucijai.

„Stengiantis tinkamai išaiškinti konstituciją, būtina atsižvelgti į tai, kad joje nieko neužsimenama apie ESTT teisę atšaukti Lenkijos įstatymus, reglamentuojančius Lenkijos teismų sistemos darbą“, – teigė Konstitucinio Teismo teisėjas Bartlomiejus Sochanskis.

„Laimei, konstitucija ir tvarka yra viršesnės už bandymą... kištis į valstybės narės, šiuo atveju Lenkijos, vidaus reikalus“, – žiniasklaidai sakė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, kuriam Drausmės komisija yra tiesiogiai pavaldi. Konstitucija taip pat yra viršesnė už „ES institucijų kišimąsi, uzurpaciją ir teisinę agresiją“, pridūrė Z. Ziobro.

Bet ESTT įsakymo nepaisymas tebuvo tik vienas žingsnis platesnio Lenkijos konflikto su ES teisine sistema kontekste. Konstitucinis Teismas taip pat svarsto, kurie teisės aktai, ES ar Lenkijos, turi viršenybę šalyje kalbant plačiąja prasme.

Platesnio masto byla, inicijuota Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, turėjo būti išnagrinėta anksčiau šią savaitę, tačiau, remiantis teismo dokumentais, kuriuos peržiūrėjo „Reuters“ žurnalistai, verdikto reikėtų tikėtis liepos 15 d.–rugpjūčio 3 d. laikotarpiu.

Panašus teisinis karas vyksta ir tarp Vokietijos Konstitucinio Teismo ir ES: praėjusiais metais Konstitucinis Teismas užvilkino Europos Centrinio Banko obligacijų pirkimo programą, nes neva ji prieštaravo Vokietijos konstitucijai, nors ir buvo patvirtinta ESTT.

Savo ruožtu, ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas liepos 1 d. įspėjo, kad Vokietijos ir Lenkijos ginčai kelia grėsmę ES vientisumui.

„Kokia kyla rizika neišsprendus šių problemų? Sąjungos žlugimo rizika“, – „Financial Times“ sakė jis.

Bet Lenkijos atvejis yra paženklintas didesniu partijos „Teisė ir Teisingumas“ nukrypimu nuo ES teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės bei LGBTIQ ir moterų teisių normų. Taip pat jam būdinga ir „Teisės ir Teisingumo“ euroskeptikška retorika, nors, kaip rodo apklausų duomenys, didžioji dauguma lenkų pritaria narystei ES.

Jeigu „Teisė ir Teisingumas“ ir jos teisėjai galiausiai nuspręstų, kad ES teismai neturi jokių galių Lenkijoje, toks sprendimas teisiniu atžvilgiu prilygtų Lenkijos pasitraukimui iš ES, trečiadienį nurodė „Teisės ir Teisingumo“ kritikai.

„Pažingsniui einame teisinio „Polexit“ link, pažiūrėsime, kuo viskas baigsis“, – sakė Lenkijos žmogaus teisių ombudsmenas Adamas Bodnaras.

„Teisė ir Teisingumas“ nusprendė „pasitraukti iš ES“ ir „tik mes, lenkai, galime sėkmingai tam pasipriešinti“, pridūrė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, dabar vadovaujantis opozicinei partijai „Pilietinė platforma“.
Į ginčą įsitraukė ir keletas Europos Parlamento (EP) narių.

„Lenkijos atsisakymas vykdyti ESTT sprendimą yra aiškus žingsnis šalies išstojimo iš ES link“, – mano Nyderlandų centro dešiniųjų pažiūrų parlamentaras Jeroenas Lenaersas.

„Nepaisydama daugumos Lenkijos gyventojų, norinčių ateities Europos Sąjungoje, lūkesčių, populistinė valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ yra pasiryžusi išvesti Lenkiją iš ES“, – pakomentavo Belgijos liberaliųjų pažiūrų parlamentaras, buvęs šalies ministras pirmininkas Guy Verhofstadt’as.

Bet koks sprendimas, rodantis Lenkijos teisės aktų viršenybę, turėtų paraginti ES „nedelsiant pareikalauti kasdienių finansinių sankcijų... ir nutraukti finansavimą“, laikraščiui „The Guardian“ sakė Londone esančio Midlsekso universiteto Europos teisės dėstytojas Laurent’as Pechas.

„Giliai sunerimęs“ Briuselis perspėja Varšuvą gerbti ES teisę

Europos Komisija ketvirtadienį perspėjo Lenkiją, kad ji gali imtis veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Bendrijos narės laikytųsi Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš jų nacionalines sistemas.

EK pareiškime sakoma, kad ji yra „giliai sunerimusi“ dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo atmesti kai kurias priemones, kurias nustatė ES Teisingumo Teismas.

„Šis sprendimas darkart patvirtina mūsų susirūpinimą dėl įstatymo viršenybės būklės Lenkijoje“, – sakoma pareiškime.

„ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę. Visi ES Teisingumo Teismo sprendimai, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymą, yra privalomi visų šalių-narių valdžiai ir nacionaliniams teismams“, – priduriama jame.

Toks Briuselio perspėjimas pasirodė ES Teisingumo Teismui (ESTT) nusprendus, kad Lenkijos teisėjų drausminimo būdai prieštarauja ES teisei, o Lenkijos aukščiausios instancijos teismui – Konstituciniam Tribunolui – priėmus sprendimą, kad ESTT laikinosios priemonės prieš Lenkijos teismines reformas prieštarauja šalies konstitucijai.

Šis ginčas gali užtraukti Lenkijai finansinių nuobaudų ir išprovokuoti pavojingą politinį susiskaldymą ES, galintį iškelti abejonių dėl Varšuvos narystės bloke.

Varšuva ir Briuselis jau kelerius metus nesutaria dėl dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamos lenkų vyriausybės stumiamų reformų.

Pernai vasarį įsigaliojusiu Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymu teisėjams neleidžiama perduoti teisinių klausimų ES Teisingumo Teismui ir sukuriama institucija, kuri sprendžia dėl teisėjų nepriklausomumo neatsižvelgdama į ES teisę.

Šiuo įstatymu taip pat įkurta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.

ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas kovo mėnesį sakė, kad Lenkijos teismų sistemos reformos įstatymas „pažeidžia teismų nepriklausomumą Lenkijoje ir yra nesuderinamas su Sąjungos teisės viršenybe“.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris tviteryje atsakė, kad „su teismų sistema susijusių klausimų reguliavimas yra išskirtinai nacionalinė sritis“.

Tuo metu premjeras Mateuszas Morawieckis įrodinėjo, kad Lenkija stoja prieš stipresnių ES narių „oligarchiją“ ir kad ant kortos pastatytas Lenkijos „suverenumas“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (652)