Pirmame Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie mažinamas daugiau nei 100 tūkst. prie Ukrainos sienų sutelktų karių pajėgas sakoma, kad dalis karių ir sunkiosios technikos pasibaigus pratyboms grįžta į savo bazes.
Vakarų lyderiai kaltino Maskvą, esą sutelkusi kariuomenę prie sienos ji ruošėsi galimai invazijai į provakarietišką Ukrainą, ir perspėjo, kad įsiveržimo atveju Rusija sulauktų griežtų ekonominių sankcijų.
Po susitikimo su į Maskvą atvykusiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija, „žinoma“, nenori karo ir nori ieškoti bendrų sprendinių su Vakarais.
„Esame pasirengę toliau dirbti kartu. Esame pasirengę toliau eiti derybų keliu“, – per bendrą spaudos konferenciją su O. Scholzu sakė V.Putinas, patvirtinęs „dalinį karių atitraukimą“.
Vokietijos lyderis prisijungė prie kitų Vakaruose, išreikšdamas viltį, kad imamasi žingsnių krizei deeskaluoti.
„Tai, jog dabar girdime, kad dalis karių yra atitraukiama, bet kokiu atveju yra geras ženklas“, – sakė O. Scholzas.
„Europiečiams aišku, kad ilgalaikio saugumo negalima pasiekti (einant) prieš Rusiją, o tik su Rusija“, – pridūrė jis.
„Suteiktų vilties“
Maskva nepateikė išsamesnės informacijos apie karių atitraukimą; nepriklausomi šaltiniai kariuomenės atitraukimo taip pat nepatvirtino.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Briuselyje pareiškė, kad kol kas nėra „jokių deeskalavimo požymių vietoje“, tačiau „pagrindo atsargiam optimizmui“ yra.
Prancūzijos vyriausybės atstovas nurodė, jog jeigu Rusija atitrauktų savo pajėgas, tai jau būtų „teigiamas ženklas“, o Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „kiekvienas realus žingsnis deeskalavimo link suteiktų vilties“.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, jog esama „diplomatinio atsivėrimo ženklų“ su Rusija, tačiau žvalgybos informacija apie galimą invaziją „vis dar nedrąsina“.
Didžiausia po Šaltojo karo krizė Rusijos ir Vakarų santykiuose kulminaciją pasiekė šią savaitę. JAV pareigūnai perspėjo, kad Rusija per kelias dienas galėtų surengti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vašingtonas pirmadienį žengė dramatišką žingsnį ir perkėlė savo ambasadą Kijeve į vakarinį Lvivo miestą, prieš tai paraginęs JAV piliečius palikti Ukrainą.
Rusijos gynybos ministerija antradienio rytą pranešė atitraukianti dalį pajėgų. Pasak jos, dalis prie Ukrainos dislokuotų pajėgų baigė pratybas ir ruošiasi grįžti į bazes.
„Pietų ir Vakarų karinių apygardų daliniai, atlikę savo užduotis, jau pradeda krautis į traukinius ir kelių transporto priemones ir šiandien pradės grįžimą į savo karinius garnizonus“, – pranešė ministerijos vyriausiasis atstovas Igoris Konašenkovas.
Kol kas neaišku, kiek dalinių išvedama ir kokią įtaką jų išvedimas turės bendram Ukrainą apsupusių karių skaičiui.
Pasak I. Konašenkovo, „plataus masto“ Rusijos karinės pratybos vyksta daugelyje rajonų, įskaitant Baltarusiją, kur vykdomas bendros pratybos, karinio laivyno pratybas Juodojoje jūroje ir kitur.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams pareiškė, kad kariuomenės atitraukimas yra „įprastas procesas“ pratyboms pasibaigus.
Dėl kilusios krizės jis apkaltino Vakarus.
„Tai yra ne kas kita, o visiškai jokio precedento neturinti kampanija įtampos provokavimui“, – pareiškė jis ir pavadino sprendimus perkelti ambasadas į Vakarų Ukrainą „demonstratyvia isterija“.