Daugelis vakariečių ne iki galo įvertina milžinišką Sovietų Sąjungos gyventojų auką: tam, kad įveiktų Adolfo Hitlerio Vokietiją, ji prarado apie 20 mln. žmonių gyvybių.
Tačiau gegužės 1 dieną Baltarusijos Bresto mieste istorinio revizionizmo ėmėsi ne kas kitas, o Aleksandras Zaldostanovas, liūdnai pagarsėjusio, V. Putiną palaikančio baikerių klubo „Nakties vilkai“ lyderis, rašo „Radio Free Europe Radio Liberty“ svetainė rferl.org.
Vienas žurnalistas iš nepriklausomo portalo „Belsat“ paprašė A. Zaldostanovo pakomentuoti faktą, kad ankstyvosiomis karo dienomis Josifo Stalino Sovietų Sąjunga ir A. Hitlerio Vokietija buvo sąjungininkės.
„TSRS bendrininkavo su Hitleriu! – su nuostaba sušuko A. Zaldostanovas. – Matote, kaip painiojasi šis vyrukas. Tai akivaizdus pavyzdys, kokia maišatis tvyro kai kurių žmonių galvoje. Jis man sako, kad TSRS buvo išvien su Hitleriu. Arba jis yra pamišęs, arba jis šaiposi. Ką daugiau galiu pasakyti?“.
Po kelių sekundžių jis nustūmė šonan atkaklų reporterį ir perėjo prie kito klausimo.
Ironiška, kad šis incidentas įvyko Bresto mieste, kuris 1939 metais priklausė Lenkijai ir sudarė dalį Sovietų Sąjungos bei nacistinės Vokietijos sienos, kuri buvo nubrėžta Molotovo – Ribentropo pakto slaptajame protokole. Nacistinė Vokietija 1939 metų rugsėjo 1 dieną užpuolė Lenkiją iš vakarų, o Sovietų sąjunga – rugsėjo 17 dieną iš rytų.
Vos po kelių dienų abiejų valstybių kariai jau buvo užėmę Lenkiją ir abi armijos 1939 metų spalio 22 dieną Breste surengė bendrą karinį paradą. Tai niūri paralelė su kiek garsesniu sovietų ir amerikiečių karių susitikimu, kuris karo pabaigoje – 1945 metų balandžio 25 dieną – įvyko prie Vokietijos Elbės upės.
Bendras paradas buvo pats regimiausias momentas ilgame karinio ir ekonominio Vokietijos bei Sovietų Sąjungos bendradarbiavimo periode, kuris prasidėjo po 1920 metų ir baigėsi tik tuomet, kai 1941 metų birželio 21 dieną naciai įsiveržė į Sovietų Sąjungą.
Abi valstybės buvo nepatenkintos taikos susitarimais, užbaigusiais Pirmąjį pasaulinį karą, ir siekė juos pakirsti.
