V. Putinas keičia strategiją – kas laukia?

Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Rusijos Federacijos taryba – atšaukė leidimą siųsti šalies karius į Ukrainą (tokiam sprendimui nepritarė tik vienas parlamentaras).

Analitikai įvardija net kelias priežastis, kodėl šalies prezidentas Vladimiras Putinas staiga persigalvojo, rašo dw.de.

Trečiadienį, birželio 25 dieną, Rusijos Federacijos taryba praktiškai vienbalsiai pritarė leidimo panaudoti Rusijos karines pajėgas atšaukimui – leidimas V. Putino prašymu buvo duotas kovo 1-ąją dieną.

Rezoliucija priimta per vėlai, teigia „Carnegie Moscow Center“ analitikė Lilia Ševcova.

„V. Putinas tai turėjo padaryti žymiai anksčiau – iš karto po Krymo aneksijos“, - teigia ekspertė.

Per pirmąsias dvi ar tris savaites po Ukrainos pusiasalio aneksijos tapo aišku, sako L. Ševcoca, jog daugiau tokių sprendimų Ukrainos pietryčių regionuose įgyvendinti nebepavyks. Nepaisant to, Maskvos sprendimas įrodo, jog Kremlius keičia strategiją.

„Vos prieš kelis mėnesius Kremlius elgėsi visai kitaip“, - DW sako L. Ševcova. Dabar V. Putinas norėtų separatistų ir oficialiojo Kijevo derybų, kurios padėtų rasti sprendimą, tinkamą tiek Maskvai, tiek Vakarams.

Rusijos sprendimas

Vokietijos ir Lenkijos bendradarbiavimo fondo analitiko Corneliuso Ochmanno nuomone, sprendimą nebesiųsti Rusijos karių į Ukrainą lėmė keli veiksniai.

„Viena iš priežasčių – naujų sankcijų ir Vakarų valstybių vienybės grėsmė“, - sako C. Ochmannas.

Kita priežastis: aiškus ir praktiškas naujo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, pateikusio naujo taikos plano Rytų Ukrainai iniciatyvą, požiūris. „Tai reiškia, jog dabar Rusija turi veikti pati. Iki tol Kremlius valdė kitų veiksmus“, - mano analitikas.

C. Ochmanno teigimu, dabar V. Putinas davė aiškiai suprasti norįs būti Vakarų partneriu, o ne priešu. Prastėjant ekonomikos situacijai ir iš šalies bėgant kapitalui, tikras karinis konfliktas iš esmės būtų beprasmiškas ir nelogiškas sprendimas.

„Tai nebuvo neramumai iš apačios, kaip Krymo atveju, kur dauguma vietos žmonių pritarė Krymo aneksijai“, – konstatuoja specialistas.

Įtaka Rytų Ukrainoje

Europos Sąjungos ir Rusijos centro Briuselyje darbuotojas Eberhardas Schneideris Rusijos Federacijos tarybos sprendime atimti iš V. Putino teisę siųsti šalies į Ukrainos Rytus teigia įžvelgęs pažangą sprendžiant krizę kaimyninėje valstybėje. Rusijos prezidentas, E. Schneiderio teigimu, norėtų konstruktyvios separatistų ir Kijevo derybų baigties.

„Jeigu taip nenutiks, tuomet P. Porošenka turės imtis atsarginio plano – pats sakė tokį turįs. Jis nori separatistus užsiundyti kariais – separatistai neturi galimybių atsilaikyti“, - DW pažymėjo E. Schneideris.

P. Porošenka jau pasiūlė regionų atstovams iš Donecko ir Luhansko patiems apsispręsti dėl savo likimo.

„Jie gali patys rinktis gubernatorius ir net keliais būdais išlikti autonomiški“, - tvirtina analitikas bei pridūrė, jog Maskva tuo būtų patenkinta, nes daugiau tokiomis sąlygomis jai pasiekti tikrai nepavyks. „Ir ateityje šalis nori išsaugoti įtaką žmonėms, kurie vadinsis regionų atstovais“, - mano E. Schneideris.

Maskvos poreikiai

L. Ševcoca perspėja: Kremlius tikrai neatsisako minties ir toliau destabilizuoti padėtį Ukrainos Rytuose bei Pietuose. Ukrainos žmonės, specialistės vertinimu, turės susitaikyti su faktu, jog kurį laiką turės gyvens Rusijos šešėlyje.

„Rusija išsaugos įtaką Ukrainoje“, - konstatuoja analitikė.

Nepaisant to, C. Ochmannas mano, jog Maskvai nepavyko pakeisti proeuropietiškų Ukrainos svajonių.

„Jeigu Ukrainos žmonės taip nusprendė, Rusijos prezidentas net karinėmis priemonėmis negalės sulaikyti Kijevo nuo Europos Sąjungos“, - mano C. Ochmannas. Prisijungimas prie NATO – kitas reikalas. „Nemanau, jog Ukrainos žmonės to norėtų“, - spėja specialistas.

E. Schneideris taip pat nemano, jog Ukraina sieks priartėti prie NATO. „Narystė NATO net nesvarstoma“, - mano jis. Krymo Sevastopolio uoste esanti Rusijos Juodosios jūros flotilė tikrai sukliudys bet kokiems bandymams ten dislokuoti karių iš užsienio. Sienos su Krymu klausimas taip ir lieka neatsakytas.