Laivas „Čerkasai“ bandė pralaužti Rusijos blokados
Ukrainiečių laivas „Čerkasai“ pabandė sulaužyti Donuzlavo ežere esančią rusų blokadą. Apie tai pranešė vienas iš įgulos narių tralerio, praneša Ukrainos „Pravda“.
„Maždaug prieš valandą laivas bandė perplaukti tarp dviejų užtvindytų rusų laivų“, - pranešė jis. Laivas „beveik tai padarė, bet rusų laivas įsirėžė jam į šoną“.
Nepasiduoda ir mitinguotojai
Kol ukrainiečiai protestuoja prieš siekį skaldyti jų valstybę, Baltarusija palaiko Rusiją – valstybė pripažino Krymą Rusijos federacijos dalimi. Tai nurodė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Tuo metu Ukrainos saugumo vadovas baiminasi tolimesnės Rusijos invazijos į šalį ir teigia, jog, V. Putinas pasirengęs bet kuriuo metu atakuoti Ukrainą.
„De facto Krymas tapo Rusijos dalimi, situacija vystosi de facto, ir mes esame su Rusijos Federacija. Kas bus de jure – tai paaiškės vėliau“, - sakė A. Lukašenka.
Minske kalbėdamasis su žurnalistais, A.Lukašenka, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas, sakė, kad Ukraina, kuri su Baltarusija turi ilgą sausumos sieną, „turi išlikti vieninga šalis, nedaloma ir blokams nepriklausanti valstybė“.
„Federacija – tai labai pavojinga valstybei. Tai karas, tai gali virsti tolesnėmis priešpriešomis ir peštynėmis“, – sakė A.Lukašenka ir pridūrė: „Jeigu rytoj Ukrainoje išsilaipins NATO, mums tai (būtų) kategoriškai nepriimtina“.
„Krymas yra pavojingas ne ta prasme, kad tapo Rusijos dalimi, o ta, kad buvo sukurtas blogas precedentas“, – sakė jis.
A.Lukašenka pabrėžė, kad kaip pilietis neigiamai vertina pastarojo meto įvykius Ukrainoje. „Blogai, kad Rusijai teko imtis tokių priemonių“, – sakė jis.
Tačiau jis nurodė, kad Krymas dabar „de facto“ yra Rusijos Federacijos dalis.
„Krymas šiandien – Rusijos teritorijos dalis. Galima pripažinti ar nepripažinti, nuo to niekas nepasikeis“, – sakė Baltarusijos lyderis per sekmadieninę spaudos konferenciją Minske.
Jis pridūrė: „Iš mūsų niekas nereikalauja: pripažinkite jo įjungimą į Rusijos sudėtį arba (to) nepalaikykite. Galvoju, kad situacija plėtosis de facto. Ar ji taps de jure, nesvarbu. Mes į tuos brūzgynus dabar nelendam“.
Tuo pačiu metu A.Lukašenka patikino, kad Minskas laikysis vieningos su Rusija pozicijos.
„Mes surišti su Rusija susitarimais. Mes būsime su Rusija ir reikia užbaigti visokias spėliones šia tema. Mes vykdysime pasvertą politiką, bet jei iškils klausimas, visada būsime su Rusija. Ir aš tai pasakiau Putinui“, – pažymėjo jis.
A.Lukašenka taip pat pareiškė, kad Ukrainos sprendimas pasitraukti iš NVS yra skubotas žingsnis.
„Ukrainos pasitraukimas iš NVS bus stiprus smūgis Sandraugai, bet – ne mirtinas, – sakė jis. – Kodėl nepanaudojus šios aikštelės tam, kad bent jau būtų pasakyta tavo nuomonė, kad galėtum perduoti savo žinią kitoms valstybėms?“.
„Aš stengsiuosi perduoti visa tai ukrainiečiams“, – pažymėjo jis.
Ukrainos saugumo vadovas: Putinas pasirengęs bet kuriuo metu atakuoti
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos yra pasirengusios bet kuriuo metu atakuoti Ukrainą, sekmadienį perspėjo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus.
„Putino tikslas yra ne Krymas, o visa Ukraina ... Jo pajėgos, sutelktos prie sienos, yra pasirengusios atakuoti bet kuriuo metu“, – sakė jis tūkstančiams Kijevo centre susirinkusių demonstrantų.
Rusų pajėgoms šeštadienį užimant Belbeko aviacijos bazę, iš automatų buvo šaudoma į orą, sproginėjo kurtinamosios granatos – tai buvo įspūdingiausias jėgos pademonstravimas nuo to laiko, kai Kremlius prieš tris savaites pasiuntė savo karius į smarkiai rusifikuotą Krymo pusiasalį, kurio aneksija penktadienį buvo patvirtinta parašais.
Tai vyko šaltuką Rytų ir Vakarų santykių srityje padidinus Vokietijos – šalies, kurios draugystę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengėsi puoselėti, – kaltinimui dėl Kremliaus bandymo „suskaldyti“ Europą palei Šaltojo karo laikų linijas.
Sprogstamiausios Europos saugumo krizės per kelis dešimtmečius klausimas dabar dominuos per branduolinio saugumo viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasideda Hagoje ir kurio metu turi įvykti galbūt sunkiausias iš visų JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimų.
JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas įvyks kilus grėsmei, jog Rusija gali prarasti prestižinę vietą Didžiajame aštuonete (G-8), o V.Putino „vidiniam ratui“ pajutus skaudžias sankcijas, kurias Vašingtonas įvedė dėl jėgos panaudojimo per krizę Ukrainoje, kur praėjusį mėnesį buvo nuverstas prorusiškas režimas.
Krymo separatistų valdžia apskaičiavo, kad drauge su Kremliaus pajėgomis jau kontroliuoja mažiausiai pusę ukrainiečių bazių šiame Juodosios jūros pusiasalyje ir maždaug trečdalį ukrainiečių karinio jūrų laivyno eksploatuojamų laivų.
Per kol kas dramatiškiausią Rusijos įsiveržimo epizodą rusų pajėgos į Belbeko aviacijos bazę netoli Krymo pagrindinio miesto Simferopolio įžengė šarvuočiui prasiveržus pro pagrindinius vartus.
Paskui tą šarvuotį įvažiavo dar du, įsiveržė kariai, kurie iš automatų šaudė į orą. AFP reporteris girdėjo kurtinamąsias granatas, o paskui situacija nurimo, įsibrovėliai nuleido ginklus. Keli neginkluoti tos bazės kariai ėmė giedoti Ukrainos himną.
„Tai taip nuvilia, – sakė vienas ukrainiečių karys. – Taip nuvilia, kad daugiau neturiu ką pasakyti“.
Ukrainos gynybos ministerija vėliau patvirtino, kad jos vyrai paliko Belbeko bazę ir kad buvo sužeisti vienas žurnalistas ir vienas ukrainiečių kareivis.