Kaip pranešama, Ukrainos deputatai įstatymą „Dėl Aukščiausiosios teisingumo tarybos“ priėmė naktį į 2016-ųjų gruodžio 21 dieną.
Šiame įstatyme numatytas Aukščiausiosios teisingumo tarybos statusas, įgaliojimai, organizacijos pagrindai bei veiklos tvarka.
Kaip nurodoma įstatyme, Aukščiausioji teisingumo taryba yra kolegialus, nepriklausomas, konstitucinis valstybinės valdžios ir teisminės savivaldos organas, nuolat veiksiantis Ukrainoje ir užtikrinsiantis teisminės valdžios nepriklausomybę, veikimą atsakomybės pagrindu, atskaitingumą visuomenei, padoraus ir profesionalaus teisėjų korpuso formavimą.
Įstatyme numatyta, kad naujai įsteigta taryba priims sprendimus atleisti teisėjus iš pareigų ir išduos leidimus sulaikyti ar areštuoti teisėjus. Aukščiausioji teisingumo taryba taip pat skirs drausmines nuobaudas teisėjams.
Dabar leidimus suimti ir areštuoti teisėjus išduoda Aukščiausioji Rada.
Įstatymas Aukščiausiajai teisingumo tarybai suteikia įgaliojimus paskirti teisėjus į pareigas, kurti specialius organus teisėjų drausminės atsakomybės byloms peržiūrėti, priimti sprendimus dėl teisėjų perkėlimo iš vieno teismo į kitą, derinti teisėjų skaičių teisme, dalyvauti skirstant valstybinį biudžetą teismų ir teisėsaugos organų išlaikymui, Valstybinės Ukrainos teismų administracijos siūlymu tvirtinti kadrinio, finansinio ir techninio teismų aprūpinimo normatyvus.
Tarybą sudarys 21 narys: 10 iš jų renka teisėjų suvažiavimas iš savo narių arba atsistatydinusių teisėjų, o dar po du skiria prezidentas, renka Aukščiausioji Rada, advokatų suvažiavimas, Ukrainos prokurorų konferencija ir aukštųjų teisės mokyklų atstovų suvažiavimas. Be to, į Tarybos sudėtį pagal pareigas patenka ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Tarybos nariai renkami ketverių metų kadencijai. Tas pats asmuo negalės eiti pareigų dvi kadencijas iš eilės. P. Porošenkos pasirašytame įstatyme taip pat numatoma Aukščiausiosios teisingumo tarybos narių rinkimo tvarka, jų teisės ir pareigos bei atleidimo tvarka.
Jame taip pat numatyta naujojo organo struktūra ir veiklos organizavimas. Peržiūrėdama bylas dėl teisėjų drausminės atsakomybės, Taryba turi sudaryti drausmines komisijas, kurių kiekvienai turi priklausyti po mažiausiai keturis narius, o didžioji jų dalis turi būti buvę teisėjai.