„Turime žinoti, kad būtent iš Rusijos valdžios lūpų nuskambėjo teiginys, jog vadinamąją „specialią karinę operaciją“ sudaro keletas etapų. Iš tikrųjų „etapas“ buvo vienas: žaibiškas puolimas, didelių Ukrainos miestų, įskaitant sostinę, užėmimas, Ukrainos vyriausybės nuvertimas ir Rusijos Federacijai pavaldžios vyriausybės įsteigimas ir, galiausiai, Ukrainos sugrąžinimas į Rusijos kontrolės sferą. Kitaip tariant, Ukrainos valstybingumo sunaikinimas. Toks buvo pagrindinis agresoriaus tikslas. Ir jį pasiekti planavo vienu etapu“, – sakė O. Motuzianikas.
Taip pat jis pabrėžė, kad supanikavusi Rusijos valdžia paruošė kitą planą, kurį savo gyventojams „prakišo“ kaip „antrąjį specialiosios operacijos etapą“.
„Didžiuliai nuostoliai, apsiskaičiavimai planuojant karinius veiksmus ir nuožmus ukrainiečių pasipriešinimas galiausiai privertė Rusijos valdžią reikšmingai pakoreguoti savo strategiją. Todėl dabar jie kalba apie vadinamąjį „planą B“, kurį neva sudaro tik visiška Donecko ir Luhansko sričių kontrolė. Būtent tai jie dabar ir bando padaryti“, – pažymėjo O. Motuzianikas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskvos karinė kampanija Ukrainoje įžengė į naują fazę.
Duodamas interviu Indijos televizijai S. Lavrovas sakė, kad „operacija tęsiasi; šios specialiosios operacijos tolesnė fazė dabar prasideda. Ir, manau, dabar bus svarbus momentas per šią specialiąją operaciją.“
Ukraina vėlai pirmadienį paskelbė, kad Rusijos pajėgos pradėjo naują didelio masto puolimą šalies rytiniame Donbaso regione. Dalį šio regiono nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai, įkūrę vadinamąsias „liaudies respublikas“. Pastarųjų nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pat pradėdama invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.
S. Lavrovas pabrėžė, kad Rusijos „specialiosios operacijos“ tikslas – „visiškai išvaduoti Donecko ir Luhansko respublikas“.
Tokius pačius tikslus antradienį minėjo ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Palaipsniui įgyvendiname savo planą išvaduoti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas, – sakė jis per televizijos transliuotą susitikimą su kariuomenės vadais. – Ėmėmės priemonių taikiam gyvenimui atkurti.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Tačiau S. Šoigu dėl kraujo liejimo kaltino Vašingtoną ir Vakarų šalis.
„Jungtinės Valstijos ir jo kontroliuojamos Vakarų valstybės daro viską, kad kiek įmanoma ilgiau užtęstų karinę operaciją“ Ukrainoje, teigė jis.
„Didėjančios užsienio ginklų tiekimo apimtys vaizdžiai rodo jų ketinimus provokuoti Kyjivo režimą kautis iki paskutinio ukrainiečio“, – pridūrė S. Šoigu.
Rusijos sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.
Atitraukusi pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės rytinės dalies, Rusija dabar susitelkė į puolimą šalies rytuose.
Delfi primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, jog Rusija pradėjo plataus masto puolimą rytiniame šalies regione Donbase.
„Dabar galime patvirtinti, kad Rusijos kariai pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ilgai ruošėsi. Šiam puolimui yra priskirta didžiulė Rusijos kariuomenės dalis“, – „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.
„Nesvarbu, kiek Rusijos karių čia bus atgabenta, mes kausimės. Mes ginsimės“, – pridūrė jis.
Susirėmimai Rytų Ukrainoje suintensyvėjo Rusijai atitraukus pajėgas nuo sostinės Kyjivo apylinkių ir sutelkus jas Donbase, kurio dalį nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai
Prieš pat V. Zelenskio pareiškimą Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Gaidajus taip pat paskelbė apie Rusijos puolimą.
„Tai – pragaras. Puolimas, tas, apie kurį kalbėjome savaites, prasidėjo. Nuolatiniai susirėmimai vyksta Rubižnėje ir Popasnoje, kituose taikiuose miestuose“, – feisbuke rašė pareigūnas.
Anot vietos pareigūnų, nuo Rusijos apšaudymų Rytų Ukrainoje pirmadienį žuvo aštuoni civiliai.
S. Gaidajus nurodė, kad keturi žmonės žuvo bandydami pabėgti iš Kreminos miesto Luhansko srityje, jį Maskvos pajėgos užėmė pirmadienį.
Kaimyniniame Donecko regione, anot vietos administracijos vadovo Pavlo Kirilenkos, dar keturi civiliai žuvo po Rusijos bombardavimų.
Ukraina jau kurį laiką prognozavo plataus masto Rusijos puolimą Donbase.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pat invaziją į Ukrainą vasario pabaigoje pasirašė įsakus dėl dviejų Ukrainos rytuose įsitvirtinusių Maskvos remiamų separatistų „respublikų“ nepriklausomybės pripažinimo.
