Parlamentas Kijeve antradienį patvirtino atitinkamą prezidento Petro Porošenkos dekretą.
Tokio žingsnio būtinybė grindžiama „teroristinių veiksmų Rytų Ukrainoje išplitimu“, dėl kurių žūva civiliai ir kareiviai.
Dalinė mobilizacija reiškia, kad į armiją masiškai šaukiami karinei tarnybai tinkamo amžiaus vyrai ir rezervistai.
Su papildomomis pajėgomis ir technika P. Porošenka nori dar griežčiau smogti prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Tai esą būtina Ukrainos nepriklausomybei išsaugoti.
Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje siekia Donecko ir Luhansko sričių atsiskyrimo nuo Kijevo.
Praėjus apie 45 dienoms po vėliausio rezervininkų šaukimo, kurio terminas jau baigėsi, Kijevas išleido naują įsaką „paskelbti ir atlikti dalinę mobilizaciją“, kad būtų galima tęsti Ukrainos vyriausybės pajėgų „antiteroristinę operaciją“ prieš šalies rytuose įsitvirtinusius prorusiškus separatistus.
Po balsavimo Aukščiausioje Radoje kilo trumpos muštynės tarp nacionalistų politikų ir deputatų, priklausančių Regionų partijai kuriai anksčiau vadovavo buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius, nuverstas vasarį.
Ukrainos pajėgos privertė sukilėlius atsitraukti į dvi pagrindines tvirtoves – Donecko ir Luhansko miestus, žingsnis po žingsnio atsikovodamos kaimus ir priemiesčius.
Armijai įsakyta nenaudoti aviacijos ir artilerijos miestuose, o toks žingsnis apsukina pastangas susigrąžinti kontrolę.
Kijevas taip pat kaltina sukilėlius praeitą savaitę numušus Malaizijos keleivinį lainerį, bet separatistai tai neigia.
„Rusija tęsia ginkluotos konfrontacijos eskalavimo politiką“, – Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Andrijus Parubijus sakė 450 vietų parlamentui, kuriame vėliau 232 deputatai nubalsavo už prezidento įsaką.
Atkartodamas Ukrainos pareigūnų kaltinimus Maskvai, jis pareiškė: „Per pastarąją savaitę arti Ukrainos sienos buvo pergrupuojamos ir didinamos Rusijos Federacijos pajėgos“.
A.Parubijus sakė, kad Rusija pasienyje sutelkė apie 41 tūkst. karių, 150 tankų, 400 šarvuočių ir 500 kitų ginklų sistemų.
Pasak jo, naujai pašaukti Ukrainos kariai būtų paskirstyti koviniuose daliniuose arba teiktų jiems pagalbą, o kiti būtų pasiųsti į pasieniečių dalinius..
Rusija anksčiau šiais metais atitraukė daugumą iš maždaug 40 tūkst. karių, laikytų prie abiejų šalių sienos, o iki birželio vidurio jų ten buvo likę mažiau negu tūkstantis. Tačiau vėliau Maskva vėl pradėjo telkti pajėgas, šį mėnesį sakė vienas NATO kariškis.
Pirmadienį P. Petro Porošenka nurodė įsakęs vyriausybės pajėgoms nutraukti ugnį 40 kilometrų pločio teritorijoje aplink Malaizijos lainerio katastrofos vietą šalies rytuose, prorusiškų separatistų kontroliuojamame regione.
„Daviau nurodymą: nuo dabar iki 40 kilometrų spinduliu aplink tragedijos vietą Ukrainos kariai neturi vykdyti operacijų, neturi šaudyti, siekiant užtikrinti ekspertų darbą“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo P.Porošenkos žodžius per susitikimą su žurnalistais Malaizijos ambasadoje Kijeve.
Luhansko srityje separatistų kolona prasiveržė per sieną
Naktį iš liepos 21-osios į liepos 22-ąją apie 23.50 val. Krasnodaro rajone, Luhansko srityje pastebėta karinės technikos kolona, įvažiuojanti iš Rusijos pusės.
Apie tai praneša news.liga.net.
Įsiveržimas per sieną įvykdytas pontonine perkėla Didžiojo Suchodolo (Bolšoj Suchodol) rajone. Kolonoje vyko 24 URAL automobiliai, kurie gabeno pėstininkus ir šaudmenis, taip pat – apie 20 tankų ir šarvuočių. Kolona judėjo link Luhansko.
Primename, jog anksčiau ukrainiečių kariai Luhansko rajone perėmė strategiškai svarbaus Heorhijivkos punkto kontrolę. Ukrainiečių kariai tęsia Luhansko išlaisvinimą nuo prorusiškų separatistų ir plėšikų.