„Tai gera galimybė vystyti mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė laikinasis gynybos ministras Mychaila Kovalis įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje, kurie vėliau vienbalsiai pritarė pasiūlymui surengti bendras pratybas.
Šiuo įstatymu siūloma nustatyti mokymų dalyvių iš Ukrainos pusės skaičių – 2,5 tūkst. žmonių ir tokį pat skaičių iš kitų valstybių partnerių, plenariniame posėdyje prieš balsavimą pranešė gynybos ministras Michailas Kovalis.
„Pagrindinė mokymų tema skirta pasiruošimui dalyvauti tarptautinėse operacijose užtikrinant taiką ir saugumą, humanitarines ir paieškos operacijas sausumoje ir vandenyje, taip pat mūsų valstybės gynimo (operacijas)“, – sakė jis.
Savo ruožtu parlamentarų grupės „Ekonominė plėtra“ narys, buvęs gynybos ministras Aleksandras Kuzmukas pranešė, kad mokymai vyks nuo gegužės iki lapkričio Ukrainos pietuose – Nikolajevsko srityje, Juodosios jūros akvatorijoje, taip pat vakariniuose regionuose – Jaroslavsko (Lvovo sritis) ir Užgorodsko poligonuose.
Praėjusį mėnesį laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė, kad Ukraina norėtų ateinančią vasarą drauge su amerikiečiais surengti dvejas karines pratybas – „Rapid Trident“ („Staigusis tridantis“) ir „Sea Breeze“ („Jūros brizas“), kurios ankstesniais metais kėlė susirūpinimą Rusijoje.
Ukraina planuoja dar dvejas papildomas pratybas su NATO nare Lenkija ir bendras sausumos operacijas su Moldova ir Rumunija.
Aukščiausioji Rada žalią šviesą šioms pratyboms uždegė tuo metu, kai NATO valstybių užsienio reikalų ministrai pradeda Briuselyje dviejų dienų susitikimą, rengiamą padidėjus susirūpinimui dėl fakto, kad Rusija pastaruoju metu buvo sutelkusi gausias pajėgas netoli Ukrainos rytinių sienų. Pasak JAV pareigūnų, vienu metu tas pajėgas sudarė apie 40 tūkst. karių.
NATO siekia sustiprinti savo rytinių sienų apsaugą, reaguodama į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją ir didėjančias Kremliaus ambicijas užsienio politikoje.
Rusija pirmadienį pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris pareiškė, jog tai yra „nedidelis ženklas, kad padėtis tampa mažiau įtempta“.
Ukraina nėra NATO narė, ir jos naujieji provakarietiški lyderiai žadėjo nesiekti glaudesnių santykių su kariniu aljansu, į kurį Maskva įtariai žvelgia nuo Šaltojo karo laikų. Tačiau Kijevas 1997-aisiais užmezgė „išskirtinės partnerystės“ ryšius su NATO ir nuo to laiko reguliariai rengdavo bendrus karinius mokymus su Aljanso narėmis.
Pratybos „Sea Breeze“ ypač erzino Maskvą, nes kartais būdavo rengiamos Kryme, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Vėlesniais metais šios pratybos buvo perkeltos į Juodosios jūros uostamiestį Odesą, kur Ukraina taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę.
Buvęs gynybos ministras Oleksandras Kuzmukas sakė, kad planuojamos naujos pratybos vyks nuo gegužės iki lapkričio pietų ir vakarų Ukrainoje, taip pat Juodojoje jūroje.
DELFI primena, kad antradienį prasideda NATO šalių susitikimas.
Kaip teigė Aljanso pareigūnas, jame nebus svarstoma galimybė dėl tiesioginės karinės paramos Ukrainai.
NATO šalių užsienio reikalų ministrai antradienį susitinka Briuselyje, kur dalyvaus NATO ir Ukrainos komisijos posėdyje.
Pasak šaltinio, neplanuojama svarstyti operacinių Aljanso santykių su Ukraina aspektų, tokių kaip tiesioginė karinė parama, o bus diskutuojama apie bendradarbiavimo su Ukraina išplėtimą pagal sudarytos komisijos struktūrą.
Šaltinis pridūrė, kad NATO užsienio reikalų ministrai aptars pastaruosius įvykius ir kaip jie ateityje turėtų nulemti Aljanso santykius su Rusija.
Politinė krizė Ukrainoje prasidėjo praėjusį mėnesį, kai smurtiniai protestai lėmė prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimą. Krymui bei dar keliems regionams atsisakius pripažinti naująją valdžią Kijeve, Juodosios jūros pusiasalyje buvo surengtas referendumas, kurio metu rinkėjai balsavo už atsiskyrimą ir prisijungimą prie Rusijos.
Krymą, kurio gyventojų daugumą sudaro etniniai rusai, Ukrainai prieš 60 metų padovanojo sovietų lyderiai.