Ukraina apie galimą Rusijos įsiveržimą: prasidės kruvinos skerdynės ^{perspėja, kad padarinius pajus visa Europa}

Savo nuomonę gynybos ministras išsakė CNN duoto interviu metu.
Anot O. Reznikovo, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų vertinimai, kad įsiveržimui į Ukrainą Rusija galėtų suburti maždaug 175 tūkst. karių, yra pernelyg kuklūs, praneša unian.net. Tokio karių skaičiaus tikrai neužteks norint užpulti Ukrainą, mano gynybos ministras.

„Mūsų kariuomenėje oficialiai tarnauja 250 tūkst. kareivių. Dar yra 400 tūkst. veteranų ir 200 tūkst. atsargoje esančių karių. 175 tūkst. [Rusijos Federacijos kareivių] neužteks Ukrainos puolimui“, – samprotavo politikas.

Jo teigimu, galimas Rusijos Federacijos įsiveržimas į Ukrainą turės „katastrofiškų“ padarinių visam Europos žemynui. Apie 5 mln. ukrainiečių ieškos prieglobsčio kitose Europos šalyse. Be to, Rusijos veiksmai neigiamai atsilieps maisto produktų tiekimui iš Ukrainos į Europos Sąjungą (ES) ir Afriką.

Taip pat O. Reznikovas nurodė, kad Rusijos Federacijos įsiveržimas virs „kruvinomis skerdynėmis“. Ukrainos gynybos ministras tvirtino, jog Ukraina pasitiki savo ir amerikiečių žvalgybos tarnybų informacija, tačiau jis netiki Rusijos pergale.

„Netikiu, kad Rusija laimės. Tai skirtingi dalykai. Tai [Rusijos Federacijos įsiveržimas] bus tikros kruvinos skerdynės, o rusų kariai namo grįš karstuose“, – pareiškė jis.

O. Reznikovas pridūrė, kad Ukrainai nereikia JAV karinių pajėgų pagalbos, nes bus nesąžininga, jeigu amerikiečių kariai pradės žūti Ukrainoje.

Taip pat jis sakė, jog Kremlius visus gąsdina savo ginklais ir prie sienos su Ukraina telkiamomis pajėgomis, kad neleistų Ukrainai priartėti prie narystės NATO ir ES.

Oleksijus Reznikovas

© Zuma Press / Scanpix

„Jeigu mes savo šalyje, savo visuomenėje skleisime paniką, tai bus tikra dovana Kremliui, nes jie būtent tai ir bando padaryti. Pajėgos prie mūsų sienos telkiamos turint pagrindinį tikslą – destabilizuoti mūsų šalies vidų ir sustabdyti mūsų pažangą. Bet mes einame narystės NATO ir ES link“, – O. Reznikovo žodžius cituoja CNN.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, po vaizdo ryšiu surengto J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio paskelbė Baltieji rūmai.

„Prezidentas Bidenas informavo lyderius apie savo pokalbį su prezidentu Putinu, kuriame jis aptarė rimtas Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasekmes ir būtinybę deeskaluoti padėtį ir grįžti prie diplomatijos“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Lyderiai pabrėžė savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikį Rusijai sumažinti įtampą ir įsitraukti į diplomatiją“, – priduriama jame.

J. Bidenas antradienį per virtualias derybas perspėjo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną dėl „stipraus“ Vakarų ekonominio smūgio bet kokios Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju, o Kremliaus vadovas pareikalavo garantijų, kad NATO aljansas nesiplės į rytus.

Abu lyderiai dalyvavo vaizdo ryšiu surengtame dvi valandas trukusiame susitikime, kuris laikomas itin svarbia galimybe sumažinti įtampą Rusijos ir Ukrainos pasienyje, kur Rusija dislokavo iki 100 000 karių, pakurstydama būgštavimus dėl galinčio įsiplieksti karo.

Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą, kur jau 2014 metais užgrobė teritorijų. Tačiau J. Bidenas aiškiai pasakė, kad jei Maskva tai padarys, sulauks skaudžių ekonominių sankcijų, galbūt įskaitant „riziką“ naujam Rusiją ir Europą jungiančiam gamtinių dujų vamzdynui „Nord Stream 2“.

„Prezidentas Bidenas išreiškė didelį Jungtinių Valstijų ir mūsų Europos sąjungininkų susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų eskalavimo aplink Ukrainą“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

J. Bidenas „aiškiai pasakė, kad JAV ir mūsų sąjungininkai atsakys griežtomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis karinio eskalavimo atveju“. JAV vadovas taip pat „ragino deeskaluoti padėtį ir grįžti prie diplomatijos“, nurodoma pareiškime.

Kremlius savo pranešime pareiškė, kad V. Putinas apkaltino NATO dėl įtampos Ukrainoje ir prašė „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės rytų kryptimi.

Įtemptą atmosferą atspindinčioje oficialioje nuotraukoje J. Bidenas buvo parodytas sėdintis už uždarų durų su valstybės sekretoriumi ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Baltųjų rūmų situacijų kambaryje. V. Putinas savo ruožtu sėdėjo vienas prie ilgo stalo priešais ekraną savo rezidencijoje Sočyje.

Jungtinės Valstijos teigia tiksliai nežinančios, kokie yra Rusijos ketinimai Ukrainoje. Maskva jau remia prorusiškus separatistus Donbase ir 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį.

Kaltinimus, kad ji ruošiasi įsiveržti į Ukrainą, Maskva vadina „isterija“.

„Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje, niekam nekelia grėsmės“, – žurnalistams po virtualių V. Putino ir J. Bideno derybų sakė Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas.

Be to, V. Putinas sako, kad augantį Ukrainos bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis laiko grėsme Rusijos saugumui ir kad bet koks Ukrainos žingsnis stoti į NATO ar priimti Aljanso raketas Maskvai būtų nepriimtinas.

„Rusija yra rimtai suinteresuota gauti patikimas teisines garantijas, kurios neleis NATO plėtros į rytus ir puolamųjų smogiamųjų ginklų dislokavimo su Rusija besiribojančiose šalyse“, – teigė Kremlius.

Nors Ukrainos siekyje prisijungti prie NATO pastaraisiais metais nebuvo padaryta jokios apčiuopiamos pažangos, JAV ir Aljansas teigia, kad Rusijai negali būti suteikta veto teisė dėl į Vakarus orientuotų Kijevo ambicijų.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas nurodė, jog J. Bidenas neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl raginimų neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO arba sumažinti JAV karinį buvimą regione.

Vakarai nelinkę siųsti JAV ar Europos karių į tiesioginį karinį konfliktą su Rusija, tad galimybės daryti spaudimą Maskvai lieka ribotos.

J. Sullivanas sakė, kad 2014 metais buvo sankcijų, nuo kurių Vašingtonas susilaikė, tačiau yra „pasiruošęs imtis jų dabar“.

Vienas aiškus taikinys galėtų būti naujasis „Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo dar nepradėtos tiekti gamtinės dujos į Vokietiją. J. Sullivanas sakė, kad dujotiekio ateičiai iškilusi „rizika“, jei Rusija įsiverš į Ukrainą.

„Tai yra svertas Vakarams, nes jei Vladimiras Putinas nori, kad tuo dujotiekiu tekėtų dujos, jis gali nenorėti rizikuoti įsiveržti į Ukrainą“, – sakė jis.

Pasak J. Sullivano, ataka prieš Ukrainą taip pat paskatins NATO narių Rytų Europoje raginimus sustiprinti JAV karinius įsipareigojimus, o Baltieji rūmai „į tuos dalykus reaguos teigiamai“.

J. Bidenas po vaizdo ryšiu surengtų derybų su V. Putinu pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiais.

Jie „pabrėžė savo paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikį Rusijai sumažinti įtampą ir įsitraukti į diplomatiją“, nurodė Baltieji rūmai.

J. Bidenas ketvirtadienį planuoja pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tuo metu V. Zelenskis pirmadienį apsilankė karius, kovojančius su prorusiškais separatistais prie rytinės kontaktinės linijos Donbase.

Šis konfliktas jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

„Ačiū už tai, kad saugote Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – dėkojo karius aplankęs prezidentas, užsidėjęs karinį šalmą ir neperšaunamą liemenę. Jis cituojamas prezidentūros išplatintame pranešime.

Pirmadienį V. Zelenskis kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu telefonu. Po šio pokalbio V. Zelenskis tviteryje parašė, kad yra „dėkingas“ JAV ir jų sąjungininkėms už paramą Ukrainai.