Talibano antradienio pareiškimai buvo padaryti sugrįžus į Afganistaną vienam judėjimo įkūrėjų mulai Abdul Ghani Baradarui. Jo parvykimas vainikavo stulbinamą Talibano sugrįžimą į valdžią po nušalinimo prieš beveik 20 metų per JAV vadovautą invaziją.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai kovotojai užgrobė valdžią šalyje, sostinėje Kabule atsidarė kai kurios parduotuvės, o Talibanas nurodė vyriausybės darbuotojams sugrįžti į darbą. Vis dėlto gyventojai reagavo atsargiai, gatvėse rodėsi labai nedaug moterų.
Dešimtys tūkstančių žmonių bando pabėgti iš šalies nuo prognozuojamo griežto islamistų valdymo ar baimindamiesi tiesioginio keršto už pastaruosius du dešimtmečius valdžiusios Vakarų remtos vyriausybės palaikymą.
Tačiau Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas reporteriams pasakė, kad naujasis režimas „teigiamai skirsis“ nuo talibų valdžios 1996–2001 metais, kuomet buvo vykdomos mirties bausmės užmėtant akmenimis, o moterims buvo draudžiama dirbti kontaktuojant su vyrais.
Paklaustas, kuo dabartinis Talibano judėjimas skiriasi nuo islamistų režimo, nuversto prieš 20 metų, atstovas atsakė: „Jeigu šis klausimas dėl ideologijos ir tikėjimo – tuomet jokio skirtumo nėra... Tačiau jeigu vertiname jį pagal patirtį, brandą ir įžvalgą – neabejotina, kad esama daug skirtumų.“
„Šiandienos žingsniai teigiamai skirsis nuo ankstesnių žingsnių“, – sakė jis.
„Visiems priešingoje pusėje yra atleista – nuo A iki Z, – teigė Z. Mujahidas. – Mes nesieksime keršto.“
Talibano atstovas nurodė, kad judėjimas greitai suformuos vyriausybę, bet nepateikė beveik jokių detalių apie jos galimą sudėtį, tik užsiminė, jog islamistai „sujungs visas šalis“.
Jis taip pat sakė, kad Talibanas yra „įsipareigojęs leisti moterims dirbti, vadovaujantis islamo principais“, bet konkrečiau to nepaaiškino.
Talibano politinio biuro Dohoje atstovas Suhailas Shaheenas britų televizijai „Sky News“ sakė, kad moterys neprivalės nešioti burkos, visiškai dengiančios kūną ir veidą, bet nepatikslino, kokios formos hidžabas bus priimtinas.
Po Talibano spaudos konferencijos JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pareiškė: „Jei Talibanas sako, kad gerbs savo piliečių teises, mes sieksime, kad jie laikytųsi to pareiškimo ir jį vykdytų.“
Triumfuojantis sugrįžimas
A. Gh. Baradaras antradienį atvyko į Kandaharą, Talibano lopšį ir buvusią talibų sostinę Afganistano pietuose.
Jis atkeliavo iš Kataro, kur ištisus mėnesius vedė derybas su JAV, o vėliau – Afganistano taikos derybininkais.
Tuo metu iš Kabulo oro uosto buvo atnaujinti evakuacijos skrydžiai – kitą dieną po jame stebėtų chaotiškų scenų, kai didžiulės minios užplūdo kilimo ir leidimosi taką.
Viename vaizdo įraše matyti šimtai žmonių, bėgančių paskui riedantį JAV karinių oro pajėgų lėktuvą, o kai kurie laikėsi įsikibę ant jo važiuoklės. JAV kariuomenė sakė tirianti su tuo skrydžiu susijusių žmonių žūčių aplinkybes.
Vašingtonas leido Afganistane dislokuoti 6 000 karių, kad būtų užtikrinta saugi ambasados darbuotojų, taip pat afganų, kurie dirbo vertėjais ar kitaip padėjo amerikiečiams, evakuacija.
Vienas Pentagono pareigūnas antradienį sakė, kad netrukus Afganistane turėtų būti apie 4 000 karių.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas savo ruožtu sakė, kad Talibanas pažadėjo leisti „civiliams saugiai pasiekti oro uostą“ ir pridūrė: „Ketiname reikalauti iš jų vykdyti tą įsipareigojimą.“
Kitos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Indiją ir Australiją, irgi organizuoja specialius reisus.
Tačiau Vašingtonas sulaukė aštrios kritikos dėl to, kaip vykdo evakuaciją.
„Nevilties vaizdai Kabulo oro uoste yra gėdingi Vakarų politikai“, – pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir pridūrė, kad padėtis Afganistane yra „žmogiškoji tragedija, už kuria mums tenka atsakomybė“.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas sutarė kitą savaitę surengti virtualų Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą dėl krizės Afganistane.
„Yra baimės“
Talibanas faktiškai perėmė šalies kontrolę sekmadienį, kai prezidentas Ashrafas Ghani pabėgo, o sukilėliai įžengė į Kabulą be jokio pasipriešinimo.
Šis momentas žymėjo Talibano galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų ir praliejus palyginti nedaug kraujo po dviejų dešimtmečių karo, nusinešusio šimtus tūkstančių gyvybių.
Islamistų sukilėliai perėmė Afganistano kontrolę Jungtinėms Valstijoms baigiant išvesti iš tos šalies paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento J. Bideno planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
Jungtinių Valstijų lyderis pripažino, kad Talibano pažanga vystėsi greičiau nei tikėtasi, tačiau gynė savo sprendimą išvesti karius ir kritikavo A. Ghani vyriausybę.
Amerikiečių pajėgos į Afganistaną buvo pasiųstos 2001 metų rudenį po teroristų tinklo „al Qaeda“ tų metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų pražūtingų atakų Niujorke ir Vašingtone. Tai JAV padarė reaguodamos į Talibano suteiktą prieglobstį „al Qaeda“, ir talibus nuvertė.
Šį kartą Talibanas siekė sukurti santūrumo ir nuosaikumo atmosferą.
„Dirbantieji bet kurioje vyriausybės dalyje ar departamente, turėtų pilnai vykdyti savo pareigas ir be baimės toliau eiti savo pareigas“, – sakoma antradienio pareiškime.
Tačiau sostinėje Kabule tebetvyrojo įtampa.
„Yra baimės“, – sakė savo parduotuvę vėl atvėręs afganas, kuris paprašė neskelbti jo vardo. Vis dėlto mokyklos ir universitetai liko uždaryti.
Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje pranešė gavęs pranešimų apie nusikaltimus Afganistane, galinčius prilygti tarptautinės teisės pažeidimams, įskaitant neteisminius nužudymus iš keršto ir moterų bei mergaičių persekiojimą.
Rusija giria „pozityvų“ susitikimą
Rusijos ambasadorius Afganistane Dmitrijus Žirnovas antradienį Kabule susitiko su Talibano atstovais ir gyrė savo „pozityvų ir konstruktyvų“ susitikimą.
Tuo metu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Bendrija turės vesti derybas su Talibanu.
Tačiau Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pareiškė, kad jo šalis neketina pripažinti Talibano vyriausybės Afganistane.