Avarija įvyko praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai saloje pradėjo veikti pirmoji jos pažangiausių naikintuvų eskadrilė.
Orlaivis iš radiolokatorių ekranų dingo maždaug pusvalandis po pakilimo iš bazės šalies pietvakariuose įprastam mokomajam skrydžiui, sakoma oro pajėgų pranešime.
Pasak oro pajėgų, lėktuvas nukrito į jūrą, o 28 metų pilotas, spėjęs laiku katapultuotis, dingo.
Taivano nacionalinis gelbėjimo centras trečiadienį pranešė, kad aptiktos fiuzeliažo nuolaužos. Tačiau po ištisą naktį trukusių paieškų, dalyvaujant keliems sraigtasparniams, pakrančių sargybos laivams ir dešimtims pareigūnų, pilotas taip ir nebuvo rastas.
Šis incidentas yra skaudus smūgiui naujai amerikiečių gamybos naikintuvų F-16V eskadrilei, veikiančiai nuo lapkričio, Kinijos spaudžiamam Taivanui atsinaujinant savo senstantį lėktuvų parką.
Kiniją laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir žadą ją vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui, Pekinas didina ekonominį, diplomatinį ir karinį spaudimą Taivanui.
Pastaraisiais metais spaudžiamos taivaniečių oro pajėgos patyrė virtinę mirtinų incidentų. Kinija nuo 2020 metų vis dažniau siunčia savo karinę aviaciją į salos oro gynybos erdvę.
Remiantis naujienų agentūros AFP duomenų baze, 2021-aisiais Taivanas užfiksavo 969 kinų karo lėktuvų įsibrovimus į savo oro erdvės gynybos zoną. Ankstesniais metais tokių incidentų buvo daugiau nei dvigubai mažiau – 380.
Pernai kovą Taivanas uždraudė pakilti visiems savo kariniams lėktuvams po dviejų naikintuvų susidūrimo ore. Per tą incidentą, tapusį trečiuoju mirtinu per mažiau nei pusmetį, vienas pilotas žuvo, kitas dingo.