Pranešime sakoma, kad Nauru vyriausybė nebepripažins Taivano „kaip atskiros šalies“, o „veikiau kaip neatimamą Kinijos teritorijos dalį“. Pranešime priduriama, kad Nauru „nebeplės jokių oficialių santykių ar mainų su Taivanu“.
Taipėjaus užsienio reikalų ministerija po šio pareiškimo pirmadienį taip pat paskelbė, jog nutrauks diplomatinius santykius su Nauru, kad „apsaugotų savo nacionalinį orumą“.
Pekinas veikiausiai laikys šį sprendimą dideliu pasikeitimu, nes Nauru buvo viena iš nedaugelio valstybių, oficialiai pripažinusių Taivaną ir palaikiusių su juo diplomatinius santykius. Dabar Taivaną pripažįsta tik 12 valstybių, įskaitant Šventąjį Sostą.
Maždaug 12 500 gyventojų turinti Nauru yra dar viena Ramiojo vandenyno šalis, atsukusi nugarą ilgalaikiams santykiams su Taivanu. 2019 m. Saliamono Salos taip pat paskelbė, kad atsisako pripažinti Taivaną ir vietoj to užmezga diplomatinius santykius su Kinija.
Afrikoje Taivaną oficialiai pripažįsta tik Esvatinis, o Lotynų Amerikoje su sala visapusiškus diplomatinius santykius palaiko septynios valstybės, įskaitant Belizą, Gvatemalą, Haitį ir Paragvajų.
Taivano prezidento rinkimus laimėjo Kinijos rūstybę užsitraukęs kandidatas
Šeštadienį vykusius Taivano prezidento rinkimus aiškia persvara laimėjo ligšiolinis viceprezidentas Lai Ching-te. 64-erių valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) politikas surinko 40,1 proc. balsų, o stipriausias jo konkurentas Hou Yu-ih iš Kinijai draugiškos partijos „Kuomintang“ (KMT) – 33,5 proc.
Lai Ching-te vaizduoja save kaip Taivano demokratijos gynėją, praeityje jis užsitraukė Kinijos rūstybę dėl komentarų apie nepriklausomybę, kuri Pekinui yra raudona linija.
Rinkimų baigtis buvo labai svarbi būsimiems Taipėjaus santykiams su vis agresyvėjančia Kinija. Pekinas pastaraisiais metais sustiprino karinį spaudimą Taivanui, be kita ko, rengdamas karines pratybas. Tai vis pakurstydavo susirūpinimą dėl galimos invazijos.
Kinijos vyriausiasis diplomatas sekmadienį perspėjo, kad už bet kokius žingsnius Taivano nepriklausomybės link bus „griežtai baudžiama“, po to, kai savivaldi sala nepaisė Pekino perspėjimų ir prezidentu išrinko suverenumą remiantį kandidatą Lai Ching-te.
Rinkėjai saloje atmetė pakartotinius Pekino raginimus nebalsuoti už Lai Ching-te, ir rinkimus užtikrintai laimėjo žmogus, kurį Kinijos valdančioji Komunistų partija vadina pavojingu separatistu.
Pekinas, įvardijantis Taivaną kaip separatistinę provinciją, kuri turi būti vėl suvienyta su žemynine dalimi, jei reikės – karine jėga, į Lai pergalę reagavo pareikšdamas, kad tai nepakeis „neišvengiamos Kinijos susivienijimo tendencijos“.
„Tie, kas užsimanys siekti nepriklausomybės Taivano saloje, bandys suskaldyti Kinijos teritoriją ir tikrai bus griežtai nubausti tiek istorijos, tiek įstatymų“, – bendroje su Egipto kolega Samehu Shoukry‘iu spaudos konferencijoje Kaire kalbėjo Wang Yi.
„Tam nėra jokių perspektyvų“, – pridūrė jis.
„Nesvarbu, kokie būtų rinkimų rezultatai, jie negali pakeisti pagrindinio fakto, kad egzistuoja tik viena Kinija ir Taivanas yra jos dalis, – sekmadienį sakė Wang Yi. – Taivanas niekada nebuvo valstybė. Nebuvo praeityje ir tikrai nebus ateityje.“
Wang Yi perspėjo, kad pastangos šiuo tikslu „kelia rimtą grėsmę Taivano tėvynainių gerovei, kenkia pagrindiniams Kinijos tautos interesams ir kelia didelį pavojų taikai bei stabilumui Taivano sąsiaurio regione“.
