Galutiniai rezultatai parodė, kad profsąjungų raginimas kasmet mokėti 13-ąją mėnesinę pensiją sulaukė beveik 60 proc. rinkėjų palaikymo.
Tačiau atskirą siūlymą dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 65 iki 66 metų trys ketvirtadaliai rinkėjų griežtai atmetė.
Pensininkų asociacija AVIVO sveikino pensijų padidinimą kaip „istorinę pergalę“.
Šveicarijos žaliųjų partija taip pat džiaugėsi „svarbia pergale... daugeliui pensininkų, kurių padėtis pagerės“.
Nors visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad Šveicarijos profsąjungų pateiktas pasiūlymas „Geresnis gyvenimas išėjus į pensiją“ sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo abejota, ar jis sulauks reikiamos daugumos daugumoje iš 26 Šveicarijos kantonų.
Bet galiausiai iniciatyva sulaukė dvigubos balsų daugumos, reikalingos tam, kad būtų priimta, – ją palaikė 58,24 proc. rinkėjų ir 16 kantonų.
Rezultatai parodė, kad dešimt kantonų atmetė šį žingsnį, o šešiuose kantonuose palaikymas viršijo 70 proc., įskaitant daugiau kaip 82 proc. vakariniame Juros kantone.
Išlaidos sparčiai auga
Sekmadienį įvykusiame referendume Šveicarijos rinkėjai pirmą kartą pritarė populiariam siūlymui keisti šalies socialinės apsaugos sistemą, praneša naujienų agentūra „ATS-Keystone“. Tai taip pat pirmas kartas, kai Šveicarijos profsąjungoms pavyko per rinkimus prastumti iniciatyvą pasitelkiant balsavimą pagal šalies tiesioginės demokratijos sistemą.
Iniciatyvoje raginama pensininkams skirti papildomą mėnesinę išmoką, panašią į 13-ąjį mėnesinį atlyginimą, kurį Šveicarijoje ir kitose Europos šalyse gauna daugelis darbuotojų. Mėnesinės socialinio draudimo pensijos išmokos Šveicarijoje gali išaugti iki 2 450 Šveicarijos frankų (2 780 JAV dolerių) asmenims ir 3 675 frankų sutuoktinių poroms.
Šalyje, kuri nuolat priskiriama prie brangiausių pasaulyje, išmokos neatrodo didelės. Šveicarijos miestuose tipinio dviejų miegamųjų buto nuomos kaina siekia ne mažiau kaip 3 000 frankų, o kavos puodelis kainuoja daugiau nei penkis frankus (5,66 JAV dolerio).
„Pragyvenimo išlaidos nuolat auga“, – sakė Jakobas Hauris, pensininkas, kurį iniciatyvos šalininkai cituoja savo interneto svetainėje.
Kairiosios partijos palaikė iniciatyvą, kuriai aršiai priešinosi dešiniosios ir centristinės partijos, taip pat Šveicarijos vyriausybė ir parlamentas.
Vyriausybė perspėjo, kad pensijų padidinimas kasmet kainuos daugiau kaip keturis milijardus Šveicarijos frankų, todėl reikės didinti mokesčius ir gali kilti grėsmė socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui. Ji taip pat užsiminė, kad tai gali turėti ribotos socialinės naudos, nes papildomas išmokas gautų visi pensininkai, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.
„Jei iniciatyva bus priimta, 13-oji socialinio draudimo išmoka bus išmokama nemažai daliai pensininkų, kuriems jos iš tikrųjų nereikia“, – aiškino vyriausybė.
Tačiau Šveicarijos profsąjungų federacija (Swiss Trade Union Federation, SGB) teigė, kad sekmadienio referendumo rezultatai „aiškiai rodo, jog vyriausybė, dauguma parlamento narių ir darbdavių per ilgai ignoravo pensijų problemą“. Jos vadovas Pierre‘as-Yves‘as Maillard‘as sekmadienį visuomeniniam transliuotojui RTS sakė, kad ši pergalė yra „nuostabi žinia visiems, kurie visą gyvenimą sunkiai dirbo“. Pasak jo, tai įrodymas, kad „Šveicarijoje valdžią turi liaudis“.
Pensinis amžius nesikeis
Sekmadienį antrasis klausimas balsavimo biuletenyje, kuriuo buvo siekiama pailginti pensinį amžių, buvo griežtai atmestas.
Dešiniosios Liberalų partijos jaunimo skyriaus pasiūlymą per ateinantį dešimtmetį laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 65 iki 66 metų, tikintis taip užtikrinti visišką pensijų sistemos finansavimą, atmetė 74,72 proc. referendumo dalyvių.
Dauguma rinkėjų visuose Šveicarijos kantonuose atmetė šį pasiūlymą, kuris buvo pateiktas praėjus mažiau nei dvejiems metams po to, kai rinkėjai nedidele balsų persvara nusprendė pailginti moterų pensinį amžių nuo 64 iki 65 metų, kad jis atitiktų vyrų pensinį amžių.
Šveicarijoje kas kelis mėnesius vykstančiuose visuotiniuose referendumuose paprastai dalyvauja nedaug rinkėjų, ir jų aktyvumas retai kada viršija 50 procentų.
Tačiau šio sekmadienio klausimai sukėlė karštus debatus, o rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 58 procentus.
