„Reuters“ primena, kad pernai abi Šiaurės šalys pateikė prašymus įstoti į NATO Rusijai užpuolus Ukrainą, tačiau jų prašymams turi pritarti visos 30 NATO valstybių narių. Turkija ir Vengrija jų dar neratifikavo.

Turkija teigia, kad Švedija pirmiausia turi užimti aiškesnę poziciją dėl to, ką ji vadina teroristais, daugiausia kurdų kovotojų ir grupės, kurią ji kaltina dėl bandymo 2016 metais įvykdyti perversmą.

„Kad tai (NATO narystės paraiškos patvirtinimas) būtų priimta parlamente, pirmiausia jūs turite mums perduoti daugiau nei 100, maždaug 130 šių teroristų“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Suomijos politikai R. T. Erdogano reikalavimą interpretavo kaip piktą reakciją į praėjusią savaitę Stokholme įvykusį incidentą, kai per palyginti nedidelį protestą buvo už kojų pakabintas manekenas, panašus į Turkijos prezidentą.

„Manau, kad tai buvo reakcija į pastarųjų dienų įvykius“, – visuomeniniam transliuotojui YLE sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. Jis teigė nežinantis apie jokius naujus oficialius Turkijos reikalavimus.

Reaguodama į incidentą Stokholme, Turkija atšaukė planuotą Švedijos parlamento pirmininko Andreaso Norleno vizitą į Ankarą, o šis pirmadienį vietoj to atvyko į Helsinkį.

„Pabrėžiame, kad Suomijoje ir Švedijoje turime žodžio laisvę. Mes negalime jos kontroliuoti“, – sakė Suomijos parlamento pirmininkas Mattis Vanhanenas žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su A. Norlenu.

R. T. Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas praėjusią savaitę sakė, kad Turkijos parlamentui lieka vis mažiau laiko ratifikuoti paraiškas prieš gegužę numatomus prezidento ir parlamento rinkimus.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)