Anot A. Lukašenkos, atvėsinti kaimynių-provokatorių užsidegimą puikiai tinka Rusijos Federacijos karinės oro ir kosmoso pajėgos.
„Visgi vėsina galvas kai kurioms mūsų vadinamosioms kaimynėms, šiandien bandančioms lysti po ratais. Tai jų teisė. Didina įtampą, provokuoja mus kaip nors reaguoti (buvo jau ne viena tokia provokacija, į kurią galėjome atsakyti ginklais). Suprantama, kad, jeigu mes sureaguosime, Rusija irgi į visa tai įsitrauks. Mes kol kas nepraradome kantrybės. Bet provokuoja nuolat. Todėl labai jums ačiū, kad visada palaikote, reaguojate į mūsų užklausas. Skolingi neliksime“, – pareiškė jis.
Kaip visada, A. Lukašenka nekonkretizavo, apie kokias provokacijas jis kalba, kur ir kada jos įvykdytos, kas tie mįslingi provokatoriai, rašo reform.by.
A. Lukašenka Rusijos gynybos ministrui taip pat pranešė, kad Baltarusija planuoja iš Rusijos įsigyti „praktiškai visą karinę techniką“, kuri bus naudojama per pratybas „Sąjunginis ryžtas“.
„Kaip ir tarėmės tiek su jumis, tiek su Rusijos prezidentu, mums labai svarbu, kad mūsų kariuomenės žmonės ne tik pasižiūrėtų tos technikos paveikslėlius, bet ir, taip sakant, pačiupinėtų. Kad kartu su savo broliais rusais išmoktų ja naudotis. Mums tai labai svarbu, nes praktiškai visa technika, kuri čia bus, greičiausiai bus įsigyta šiais ir ateinančiais metais“, – paaiškino A. Lukašenka.
Anot jo, būtinybė įsigyti naujos technikos tapo dar didesnė „dėl NATO ir Ukrainos elgesio“.
A. Lukašenka sakė, kad jo prašymu steigiami centrai, kuriuose kariai mokosi elgtis su naujausia Rusijos karine technika. Du tokie centrai jau veikia Rusijoje, o vienas – Baltarusijoje.
Dar vienu būsimųjų pratybų tikslu Baltarusijos lyderis įvardijo atsiveriančią „pietinę kryptį“: „Nuo to nepabėgsi. Esame priversti stiprinti sieną su Ukraina“.
A. Lukašenka patikino esą Baltarusijai ir Rusijai nereikia karo.
„Lįs – gaus. Štai ir visas karas. Apie tai neseniai kalbėjau. Mums svetimo nereikia. Tik duok Dieve viską išsaugoti – nuo Bresto iki Vladivostoko“, – pareiškė jis.
Pasak A. Lukašenkos, „liko visai nedaug laiko iki Rusijos Federacijos karių perdislokavimo“. Aktyvioji manevrų fazė esą prasidės vasario 10 dieną.
NATO vadovas reiškia susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo Baltarusijoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija tebetelkia savo pajėgas aplink Ukrainą ir kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota daugiausiai rusų karių ir karinės įrangos per pastaruosius tris dešimtmečius.
Maskvoje ir Kijeve laukiama tolesnių aukšto lygio diplomatinių susitikimų, tvyrant dideliam netikrumui dėl Kremliaus ketinimų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo šalies sostinėje priima derybų kolegą turką Recepą Tayyipą Erdoganą. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitinka su kolega iš Argentinos Alberto Fernandezu.
Rusija prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų yra dislokavusi jau daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarai nerimauja, kad Maskva surengti antrą nuo 2014 metų įsiveržimą ir destabilizuoti kaiminės šalies ekonomiką. Tačiau rusų pareigūnai neigia, kad ruošiamasi invazijai.
„Pastarosiomis dienomis stebėjome gausių rusų karinių pajėgų perkėlimą į Baltarusiją. Šioje šalyje dislokuotas didžiausias Rusijos kontingentas nuo Šaltojo karo laikų“, – NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, rusų karių skaičius Baltarusijoje tikriausiai išaugs iki 30 tūkstančių. Juos palaiko specialiosios pajėgos, modernūs naikintuvai, trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander“ ir oro erdvės gynybos sistemos S-400.
„Taigi, kalbame apie platų šiuolaikinių karinių pajėgumų spektrą. Visa tai bus derinama su kasmetinėmis Rusijos branduolinių pajėgų pratybomis, kurios turėtų vykti šį mėnesį“, – nurodė J. Stoltenbergas.
Rusijos gynybos ministras S. Šoigu ketvirtadienį atvyko į Minską patikrinti, kaip rengiamasi vasario 10–20 dienomis numatytoms didelėms rusų ir baltarusių karinėms pratyboms. S. Šoigu susitiko su A. Lukašenka. Kalbėdamas apie būsimus manevrus, A. Lukašenka pabrėžė, kad jų tikslas – „sustiprinti sieną su Ukraina“.
J. Stoltenbergas paragino Maskvą „deeskaluoti“ padėtį, taip pat atkartojo Vakarų perspėjimus, kad „bet kokia tolesnė Rusijos agresija turės rimtų pasekmių ir brangiai atsieis“.
NATO neketina siųsti karių į Ukrainą, jei Rusija įsiveržtų, tačiau pradėjo stiprinti netoliese esančių šalių narių – visų pirma Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – gynybą. Trisdešimt narių turintis karinis aljansas taip pat planuoja sutvirtinti savo gynybos potencialą Juodosios jūros regione netoli Bulgarijos ir Rumunijos.
J. Stoltenbergas taip pat pasveikino JAV prezidento Joe Bideno trečiadienį priimtą sprendimą pasiųsti 2 tūkst. JAV karių į Lenkiją ir Vokietiją, taip pat perkelti dar 1 tūkst. karių iš Vokietijos į Rumuniją. Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia parodyti tiek sąjungininkams, tiek priešininkams savo įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.
„Esame pasiryžę rasti politinį krizės sprendimą, tačiau turime būti pasirengę blogiausiam“, – sakė J. Stoltenbergas, sveikindamas kelių sąjungininkių neseniai pateiktus kitus pasiūlymus dėl karių ir įrangos.
Rusija nepritaria NATO karių perkėlimui ir vadina jį „destruktyviu“.
R. T. Erdoganas, svarbus Aljanso sąjungininkas Juodosios jūros regione, pozicionuoja save kaip galimą tarpininką. Kalbėdamas prieš išvykdamas į Kijevą, jis pareiškė, kad Ankara remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir pasirengusi padaryti viską, kad sumažintų įtampą.
„Atidžiai stebime iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, taip pat įtampą regione, – nurodė prezidentas. – Visose platformose kalbame, kad remiame mūsų strateginės partnerės ir kaimynės Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą.“
„Kaip Juodosios jūros valstybė, kviečiame visas šalis laikytis santūrumo ir palaikyti dialogą, kad regione įsivyrautų taika, – sakė R. T. Erdoganas.
„Dar kartą pabrėžiu, kad esame pasirengę prisidėti prie pastangų mūsų regione sukurti taikos ir pasitikėjimo atmosferą“, – pridūrė jis.