J. Stoltenbergas interviu agentūrai „dpa“ teigė esąs įsitikinęs, kad šalis taps 32-ąja aljanso nare NATO viršūnių susitikime, kuris vyks ne vėliau kaip liepą.
Pasak jo, Švedija įvykdė savo pažadus Turkijai. Šiuo metu vyksta JAV ir Turkijos derybos dėl naikintuvų F-16 įsigijimo – dar vieno iš Ankaros vyriausybės iškeltų reikalavimų.
Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO 2022 m. gegužę – šiam sprendimui įtakos turėjo Kremliaus karas Ukrainoje – ir tikėjosi įstoti vėliau tą pačią vasarą.
Tačiau su jos naryste nesutiko Turkija, apkaltinusi Švediją nepakankamai kovojant su „teroristinėmis organizacijomis“, pvz., Kurdų darbininkų partija (PKK). Naujų aljanso šalių narystei turi vienbalsiai pritarti dabartinės narės.
Švedijai padarius nuolaidų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neseniai paskelbė, kad leis Turkijos parlamentui ratifikuoti sutartį. Tuo pačiu jis pageidauja, kad Jungtinių Valstijų Kongresas pritartų JAV naikintuvų F-16 tiekimui Turkijai.
Kitas eilinis NATO, minėsiančio 75-metį, viršūnių susitikimas vyks Vašingtone liepos 9–11 d.
Kad Švedija galėtų jame dalyvauti kaip visateisė narė, visos dabartinės aljanso narės turi ratifikuoti vadinamąjį stojimo protokolą. Be Turkijos, to dar nepadarė Vengrija. Budapešto vyriausybė ne kartą pabrėžė, kad Vengrija nežengs šio žingsnio paskutinė.
