Svarbiausiais per pastaruosius keliasdešimt metų vadinamuose Lenkijos parlamento rinkimuose įtampos netrūksta. Dar rinkiminės kampanijos metu pagrindiniai oponentai PiS ir „Piliečių koalicija“ (PK) svaidėsi kaltinimais viena kitos adresu ir nevengė aštrios retorikos. PP lyderis Donaldas Tuskas tikino, kad jo oponentas iš PiS Jaroslawas Kaczynskis veda šalį į prarają. Anot jo, J.Kaczynskio tikslas – išvesti Lenkiją iš Europos Sąjungos. Kritikos jis negalėjo ir dabartiniam Lenkijos premjerui Mateuszui Morawieckiui, vadindamas ji melagiu.
Žodžių kišenėje neieškojo ir patys J.Kaczynskis bei M.Morawieckis. Pastarasis tikino, kad „D.Tuskas siekia valdžios tik tam, kad užtikrintų gerą gyvenimą mažai grupelei išrinktųjų“. Pasak Lenkijos premjero, jo oponentas „negalvoja apie tai, kas geriausia šaliai“.
Kiek tokie kaltinimai įtikino pačius lenkus, parodys rinkimų rezultatai. Lenkijos vyriausioji rinkimų komisija informavo, kad galutiniai rinkimų rezultatai bus aiškūs antradienį, tačiau jau iki tol ims aiškėti, ar socialinės apklausos buvo tikslios. Jos gi prognozuoja, kad daugiau nei 30 procentų rinkėjų palaikymo sulauks PiS, kiek mažiau nei 30 – PK. Tai reikštų, kad PiS nebegaus didžiosios daugumos, kas suteiktų galimybę dabartinei opozicijai susiburti į koaliciją ir stoti prie valstybės vairo.
Vieni patenkinti, kiti galvoja apie emigraciją
Varšuvoje sujudimas prie rinkimų apylinkių prasidėjo nuo pat ryto. Vidurdienį prie rinkimų apylinkės, įsikūrusios Mokslo ir kultūros rūmuose pačiame Varšuvos centre, būriavosi ne vienas šimtas žmonių, susidarė didelė eilė norinčių atiduoti savo balsą už vieną ar kitą kandidatą. Kai kurie lenkai netgi nusprendė nelaukti eilėje, o ateiti vakare, kai galimai bus mažiau žmonių.
Delfi pakalbino į rinkimus atėjusius Varšuvos gyventojus, o jų atsakymai patvirtino tai, kad Lenkijos visuomenė šiuo metu labai poliarizuota: vieni besąlygiškai palaiko dabartinius valdančiuosius ir jokių pokyčių nenori, kiti gi teigė galvojantys apie emigraciją, jei šalis ir toliau eis tuo pačiu keliu.
„Sunku pasakyti, ar einame tikrai pačiu geriausiu keliu, bet manau, kad greičiau taip“, – tikino Varšuvoje balsavusi Bronislawa, bet neatskleidusi už ką atidavė savo balsą.
„Esu patenkinta tuo, kad čia gyvenu. Dabar man viskas yra gerai ir tikiuosi, kad viskas išliks taip pat“, – išėjusi iš balsavimo apylinkės komentavo varšuvietė Maria.
Dar tik balsuoti skubėjusi Iza teigė, kad labiausiai iš šių rinkimų tikisi „normalumo“ ir čia pat paaiškino, jog ne viskas šalyje ją dabar tenkina, bet kardinalių permainų ji nenorinti.
„Noriu aiškių taisyklių, aiškaus reguliavimo. Balsuosiu už tuos, kurie šiuo metu yra valdžioje“, – prisipažino moteris.
„Nesu viskuo patenkinta, tačiau renkuosi, mano manymu, geriausią variantą, kokį šiuo metu turime“, – paaiškino ji.
Iza teigė, kad šiuo metu nėra kitos partijos, kuri pasiūlytų geresnį šalies valdymo modelį.
Su savo tautietėmis visiškai nesutiko balsavime jau sudalyvavusi Patrycja.
„Laukiu pokyčių. Vienareikšmiškai laukiu pokyčių: kitokio požiūrio į žmones, kitokio viešųjų pinigų valdymo. Noriu proeuropietiško kelio, pagarbos vienybės“, – kalbėjo Varšuvos gyventoja.
„Esu visiškai nepatenkinta dabartine padėtimi. Tai nėra šalis, kurioje norėčiau gyventi. Jei rytoj paaiškės, kad rinkimuose vėl laimės valdančioji partija, svarstysiu galimybę išvykti iš šalies“, – pridūrė Patrycja.
Tuo metu savo vardo atskleisti nenorėjęs varšuvietis komentare Delfi pripažino, kad šiuo rinkiminių laikotarpiu šalies visuomenė iš tiesų yra labai susiskaldžiusi.
„Susiskaldymo yra iš tiesų daug. Juolab, kad ir politinė diskusija neretai ne pačio aukščiausio lygio. Todėl tikiuosi, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, tačiau norėčiau, kad diskusijos būtų kultūringesnės“, – teigė vyras.
Lenkijos rinkimuose į Seimą, parlamento žemuosius rūmus, varžosi 6 655 kandidatai, iš jų – 2 949 moterys. Senato, parlamento aukštųjų rūmų, rinkimuose yra 360 kandidatų, tarp kurių 69 moterys.
Kartu su rinkimais rengiamas ir 4 klausimų referendumas: dėl ES migrantų pasidalinimo schemos, dėl valstybės valdomo turto pardavimo, dėl sienos ateities Lenkijos pasienyje su Baltarusija ir dėl pensinio amžiaus.
Visose 41 rinkimų apygardoje kandidatų sąrašus užregistravo 6 rinkimų komitetai: „Vieningosios dešinės“ koalicija, kuriai vadovauja partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS); centristų „Pilietinė koalicija“ (KO); „Trečiasis kelias“, susidedantis iš Lenkijos valstiečių partijos (PSL) ir „Lenkijos 2050“; taip pat „Naujoji kairė“; kraštutinės dešinės „Konfederacija“ ir „Nepartiniai vietos valdžios aktyvistai“ (BS).
Dar septynios politinės jėgos taip pat registravo savo kandidatų sąrašus, bet tik kai kuriose rinkimų apygardose.
Lenkijos parlamento rinkimuose iki vidurdienio balsavo 22,59 proc. rinkėjų
Iki vidurdienio Lenkijoje parlamento rinkimuose, balsavo 22,59 proc. rinkėjų, praneša PAP.
Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas iki 12 val. siekė 18,14 proc.
Balso teisę turi daugiau nei 29 mln. lenkų.
Rinkėjai aktyviausi buvo Novi Sače, pietų Lenkijoje, kur iki 12 val. balsavo 25,68 proc. žmonių, esančių rinkėjų sąraše. Žemiausias aktyvumas buvo Opolėje, vakarų Lenkijoje, kur balsavo 19,75 proc. rinkėjų.
Sekmadienį naujai ketverių metų kadencijai renkami 460 seimo ir 100 senato narių.
Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. ryto, o užsidarys 21 val. vietos laiku (22 val. Lietuvos laiku).
